Erich Mendelsohn

Ėrichas Mendelzonas vok. Erich Mendelsohn
Ėrichas Mendelzonas ~1925 m.
Gimė	1887 m. kovo 21 d. Alenšteinas, Vokietija
Mirė	1953 m. rugsėjo 15 d. (66 metai) San Fransiskas, JAV
Veikla	vokiečių architektas
Žinomas (-a) už	A. Einšteino bokšto Potsdame projekto autorius
Vikiteka	Erich Mendelsohn

Ėrichas Mendelzonas (vok. Erich Mendelsohn, 1887 m. kovo 21 d. Alenšteine – 1953 m. rugsėjo 15 d. San Fransiske) – vokiečių architektas, ekspresionizmo ir funkcionalizmo atstovas, A. Einšteino bokšto Potsdame projekto autorius.^[1]

Gimė žydų krautuvininko šeimoje. 1908–1910 m. mokėsi Karališkojoje aukštojoje technikos mokykloje Berlyne, iki 1912 m. – Aukštojoje technikos mokykloje Miunchene pas architektą Teodorą Fišerį. Gyvendamas Miunchene bendravo su menininkais ekspresionistais, vertėsi, pardavinėdamas savo paveikslus ir kurdamas dekoracijas scenai bei vitrinoms. 1915 m. vedė violončelistę Luizą Mas (Louise Maes).^[2] Per Pirmąjį pasaulinį karą tarnaudamas Vokietijos kariuomenėje sukūrė daug vaizdingų architektūrinių eskizų, kurie susilaukė didelio dėmesio, kai po karo buvo eksponuojami Berlyne. Nuo 1918 m. vertėsi privačia praktika Berlyne.^[1][3]

1933 m., atėjus į valdžią naciams, paliko Vokietiją. Iš pradžių išvyko į Briuselį, vėliau į Londoną. Iki 1935 m. gyveno ir dirbo Anglijoje, 1935–1941 m. – Palestinoje. 1941 m. persikėlė į JAV, 1945 m. įsikūrė San Fransiske, dėstė architektūrą Kalifornijos universitete Berklyje.^[2] Jungtinėse Valstijose architektūrine veikla pradėjo užsiimti tik po karo: suprojektavo nemažai ligoninių, sinagogų, visuomeninių centrų.^[3]

Ankstyvajai kūrybai būdinga ekspresionistinės architektūros bruožai: raiškios linijos, plastiškos, skulptūrinės formos.^[1] Pirmasis iš didesnių architekto projektų – observatorija Potsdame (vadinamasis A. Einšteino bokštas; 1919–1921 m.) – tapo žymiausiu jo kūryboje. Norėdamas pabrėžti išraiškingas bokšto formas, Ė. Mendelzonas observatorijos sienas ketino išlieti iš betono, tačiau dėl techninių priežasčių jos buvo sumūrytos iš plytų ir užtinkuotos cementiniu skiediniu. Projektas pelnė Ė. Mendelzonui šlovę – architektas gaudavo daugybę užsakymų, o jo biuras su daugiau nei 40 darbuotojų ilgus metus buvo didžiausias Vokietijoje. Įspūdingos raiškos, bet visiškai funkcionalus buvo ir kitas Ė. Mendelzono projektas – skrybėlių fabriko pastatas Liukenvaldėje (1920–1923 m.).^[3] 1921–1923 m. Ė. Mendelzonas rekonstravo „Mossehaus” biurų pastatą Berlyne (interjero autorius Ričardas Džozefas Noitra): į apgadinto per riaušes neobarokinio su moderno elementais pastatą įkomponavo visiškai skirtingos architektūros suapvalintą kampinę pastato dalį ir du papildomus aukštus su ryškiomis horizontaliomis langų linijomis ir masyviu karnizu virš įėjimo.^[4]

Trečiojo dešimtmečio antroje pusėje architekto kūryboje vis labiau ėmė ryškėti funkcionalizmo bruožai: tiesios linijos, lygūs fasadai, horizontalios langų eilės, paprastumo ir šviesos estetika. Šokeno prekybos centro Štutgarte (1926–1928 m., neišliko) architektūroje akcentuotos horizontalios linijos, asimetriniame fasade išsiskiria virš įėjimo išsikišusi suapvalintų formų ir gausiai įstiklinta laiptinė. Šokeno prekybos centras Kemnice (1928 m., dabar muziejus) – lenkto fasado, su juostinių langų eilėmis, kurios kartu su jas skiriančiomis baltomis apdailos juostomis suteikia pastatui aiškumo ir lengvumo pojūtį.^[6] Kiti svarbesni Ė. Mendelzono projektai Vokietijoje: Šternefeldo vila (Haus Sternefeld, 1924 m.), WOGA pastatų kompleksas (vienas jų – „Universum” kinoteatras, dabar „Schaubühne am Lehniner Platz” teatras; 1925–1928 m.),^[7] Vokietijos metalo darbininkų profsąjungos administracinis pastatas (1930 m.), visi Berlyne.^[1]

Žymiausias Ė. Mendelzono kūrinys Anglijoje – De la Voro paviljonas Bekshilyje, Rytų Sasekse (1935 m.), kurį suprojektavo kartu su rusų kilmės britų architektu Seržu Čermajevu (Serge Chermayeff). Iš fasado išsikišusi lenkta, stiklu dengta paviljono laiptinė primena Šokeno prekybos centro Štutgarte architektūrą. Kartu su S. Čermajevu suprojektuoti ir modernistiniai gyvenamieji namai: „Nimmo House” (dabar „Shrubs Wood”) Bakingamšyre (1934–1935 m.) ir Kohenų namas Londone (1936 m.).^[7] Palestinoje Ė. Mendelzonas suprojektavo Chaimo Veicmano vilą prie Tel Avivo (1936 m.),^[1] dideles ligonines Haifoje ir Jeruzalėje (1937–1939 m.),^[3] Jungtinėse Valstijose – Maimonido ligoninę (1946 m.) ir Raselo namą (Russell House, vienintelis Ė. Mendelzono gyvenamojo namo projektas JAV; 1951 m.)^[8] San Fransiske, sinagogas ir visuomeninius centrus Sent Luise (1946–1950 m.), Klivlande (1946–1952 m.), Grand Rapidse (1948–1952 m.), Sent Pole (1950–1954 m.).^[6]

• 
  Skrybėlių fabrikas Liukenvaldėje
• 
  „Mossehaus” biurų pastatas Berlyne
• 
  Šokeno prekybos centras Štutgarte 1960 m.
• 
  Šokeno prekybos centras Kemnice 2014 m.
• 
  Ch. Veicmano vila Rehovote, prie Tel Avivo

• Erich Mendelsohn: Amerika. Bilderbuch eines Architekten. Berlynas: Nachdruck Da Capo Press, 1976 m. ISBN 0-306-70830-2
• Erich Mendelsohn: Rußland – Europa – Amerika. Ein architektonischer Querschnitt. Berlynas, 1929 m.
• Erich Mendelsohn: Neues Haus – Neue Welt. Mit Beiträgen von Amédée Ozenfant und Edwin Redslob. Berlynas, 1932 m., pakartotinis leidimas 1997 m.