Džyva
Džyva (skr. जीव = IAST: jīva- „gyvė, gyvastis“) – hinduizmo ir džainizmo sąvoka, bendrai nusakanti gyvą būtybę, sielą. Hinduizme džyva laikoma individualia siela – tuo, kas dėl karmos principo nuolat reinkarnuojasi. Tai tarsi tam tikros asmenybės sankaupos – atsiminimai, būdo bruožai, polinkiai ir pan. Vienuose mokymuose džyva tapatinama su atmanu, kituose – nuo jo skiriama.[1] Tokiu atveju džyva laikoma asmeniška, individualia siela, o atmanas – visuotine, neturinčia jokių savybių. Advaita vedanta skirtumą tarp džyvos (dar vadinamos džyvatmanu) ir atmano (dar vadinamo paramatmanu) laiko tariamu, kylančiu iš neišmanymo (avidjos).[2]
Džainizme džyva laikoma visų gyvų sutvėrimų dvasine esme ir supriešinama su adžyva – medžiaga, laiku, erdve, judesiu ir rimtimi. Laikoma, kad džyvos nepaliaujamai maino pavidalus. Jos skirstomos į žemiškas (saṃsari) ir išsilaisvinusias (mukta).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kazimieras Seibutis. Džyva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
- ↑ Kazimieras Seibutis. Džyvatmanas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004