Lakšmė

Lakšmė (skr. लक्ष्मी = IAST: Lakṣmī) – hinduistų dieviškosios išminties, žemiškojo klestėjimo, laimės, darnos ir gausos deivė. Dažniausiai laikoma dievo Višnaus žmona, geidos dievo Kamos motina. Kartu su Parvate ir Sarasvate laikoma viena iš trijų pagrindinių deivės apraiškų (tridevi).

Mitologija

Žodis lakṣmī- minimas „Rigvedoje“, kur reiškia „laimus ženklas“. Vėliau šis žodis bendrai ima reikšti laimę, sėkmę, gerą klotį, grožį.^[1] Pats Lakšmės kaip atskiros deivės vaizdinys susidarė vėlyvuoju vediniu ir povediniu laikotarpiu. Su Lakšmės ištakomis galima sieti ir vedose minimą deivę Šri („palaimą“), nors šiaip pats deivės vaizdinys galimai kilęs iš ikiarijiško substrato.^[2] Teonimu Šri Lakšmė („palaimingumo ženklas“) buvo nusakoma visko, kas egzistuoja, esminis palaimingumas.

„Šatapatha brahmanoje“ minima, kad Lakšmė atsirado iš Visatos kūrėjo Pradžapačio askezės (tapaso) ir įkūnija 10 dalykų: maistą, karališkąją galią, visuotinę valdžią, kilnumą, jėgą, spindesį, karalystę, sėkmę, apstą ir grožį. Kai kuriose puraninėse „Pieno vandenyno plakimo“ mito atmainose teigiama, kad plakimo metu Lakšmė išplaukė iš pirmykščių vandenų su lotosu rankoje (arba ant lotoso). Vėliau Lakšmė susieta su Višnumi kaip jo ištikimoji sutuoktinė ir sutapatinta su visų Višnaus avatarų žmonomis (Padma, Dharane, Syta, Rukmine), laikoma Višnaus šakte. „Mahabharatoje“ Lakšmės įsikūnijimu laikoma Draupadė, 5 karalaičių pandavų žmona. Tekste apie Krišną „Harivamšoje“ sakoma, kad meilės dievas Kama buvo Lakšmės ir Dharmos sūnus. Kitur teigiama Lakšmę gimus kaip Bhrigaus ir Khjatės dukra arba tapatinama su Brahmos žmona Sarasvate.

Vaizdavimas

Lakšmė indų ikonografijoje vaizduojama kaip jauna, pilnakrūtė, keturrankė ar dvirankė auksaodė moteris raudonu sariu ir pasidabinusi papuošalais. Ji padmasanos laikysena (asana) įsitaisiusi ant lotoso. Kairiąja ranka ji rodo abhajos (baimės išsklaidymo) mudrą, o dešine – varados (laiminimo) mudrą, kitose dviejose rankose laiko lotosus. Iš delnų byra aukso monetos. Lakšmės vahana (jojamasis gyvūnas) – balta pelėda.

Kitas dažnas vaizdavimas – padmasanos pozoje sėdinčią Lakšmę supa du balti drambliai, simbolizuojantys Indros vahaną dramblį Airavatą ar lietaus debesis; iškeltuose straubliuose jie laiko indus, iš kurių ant Lakšmės galvos lieja vandenį (ši ikona vadinama Gadža Lakšme). Rečiau vaizduojama su kitais pilnatvės, vaisingumo simboliais – pilnu vandens auksiniu indu, kokoso riešutais, mangamedžio lapais.

Kultas

Hinduizme Lakšmė ypač gerbiama. Lakšmei meldžiamasi prašant gerovės šeimai, draugams, vaikams, taip pat santuokinės palaimos, sveikatos ir turto. Svarbiausia jos šventė – rudenį švenčiamas Dyvalis. Lakšmei skirta trečioji šventės diena – Lakšmipūdža. Lakšmė 3 dienas garbinama ir per deivei Durgai skirtą 10 dienų trunkančią Durgapūdžos (Navaratrės) šventę.

Lakšmė ypač reikšminga šri vaišnavizme, kuris Lakšmės ir Višnaus Narajanos nedalomą porą laiko Parabrahmanu (absoliutu) ir garbina Lakšmę kaip bhaktus globojančią Visatos motiną (Lokamata).

Lakšmė garbinama daugeliu vardų, pvz.: Daridranašinė (skurdo naikintoja), Padma (पद्मा) arba Kamala (कमला, lotosas), Čančala (चञ्चला) arba Lola (लोला, permainingoji), Madhavė (pavasaringoji), Džaladhidža (जलधिजा, vandenyno pagimdytoji), Padmakšė (पद्माक्षी, lotosakė), Šri (श्री, palaima, šviesa). Tamilnade vietomis garbinami aštuoni Lakšmės pavidalai (Aṣṭalakṣmī): Pirminė Lakšmė (ādi-lakṣmī), Dosnos Lakšmė (dhana-lakṣmī), Skalsos Lakšmė (dhanya-lakṣmī), Dramblių Lakšmė (gaja-lakṣmī), Giminės gijos Lakšmė (saṃtāna-lakṣmī), Narsioji Lakšmė (vīra-lakṣmī), Pergalingoji Lakšmė (jaya-lakṣmī), Išmintingoji Lakšmė (vidya-lakṣmī).

Lakšmei skirta daug įvairių maldų ir mantrų. Vieni svarbiausių tekstų – iš „Rigvedos“ paimta Šri sūkta (X.125) ir Mahalakšmės stotra, paimta iš puranų.

Budizme ir džainizme

Budizme Lakšmė garbinama kaip Vasudhara (Nepale – viena populiariausių namų dievybių), Šrimahadevė, Mahašri. Tibete siejama su kai kuriais bodhisatvės Taros pavidalais. Prieš džainizmo įkūrėjo Mahavyros gimimą, jo motina sapnavo Lakšmę su 2 drambliais. Džainai gerbia Lakšmę ir kaip turtą reprezentuojančią jakšinę (pusiau dievišką būtybę).^[3]

Pompėjuose rasta Lakšmės dramblio kaulo skulptūrėlė
Aštalakšmės avataros
Lakšmei skirta pūdža
Japoniška Lakšmės interpretacija – Kičidžoten
Lakšmė liaudies devocionaliniame mene. XX a. vid.

Šaltiniai

↑ [1] Archyvuota kopija 2019-02-13 iš Wayback Machine projekto.
↑ Мифы народов мира. Лакшми , С. Д. Серебряный – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
↑ Kazimieras Seibutis. Lakšmė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007

Vikiteka: Lakšmė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] [1] Archyvuota kopija 2019-02-13 iš Wayback Machine projekto.

[2] Мифы народов мира. Лакшми , С. Д. Серебряный – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.

[3] Kazimieras Seibutis. Lakšmė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007

[1]