Dūrimas

Dūrimas – įsiskverbimas arba grubus kontaktas su aštriu ar smailiu objektu iš arti. Šis veiksmas dažniausiai siejamas su tyčiniais nusikaltimais, pavyzdžiui, žmogžudystėmis. Vis dėlto pasitaiko ir atsitiktinių atvejų, kai žmogus netyčia susižaloja pats arba sužeidžia kitus.

Dūrimas skiriasi nuo pjovimo tuo, kad aštrus objektas sminga tiesiai į kūną, o ne yra traukiamas per jį. Durtinės žaizdos laikomos specifine prasiskverbiančios traumos forma.

Dūriai dažnai pasitaikydavo gaujų konfliktuose ir kalėjimuose, nes peiliai yra pigūs, lengvai prieinami, nesudėtingai paslepiami ir pakankamai veiksmingi. Dūrimas taip pat yra naudojamas teroristiniuose išpuoliuose.

Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuro 2019 m. ataskaita rodo, kad 2017 m. peiliai buvo panaudoti 97 183 žmogžudystėse – tai sudarė 22 % visų pasaulio nužudymų.^[1]

Dūriai visais laikais buvo naudojami nusikaltimams ir istorinių asmenybių nužudymui. Šiuo būdu buvo nužudyti tokie istoriniai veikėjai kaip Romos diktatorius Julijus Cezaris, imperatorius Kaligula ir antrasis musulmonų kalifas Umaras.

Japonijoje ritualinė savižudybė dūriu į pilvą vadinama sepuku (šnekamojoje kalboje – harakiri, reiškiančiu „pilvo perpjovimą“). Atliekant šį ritualą, žmogus pats persipjauna pilvą, o paskirtas asistentas nukerta galvą, kad mirtis būtų greitesnė ir mažiau kankinanti.

Žmogaus oda yra elastinga, todėl dūrio vieta, ypač jei jis atliktas plonu objektu, pavyzdžiui, virtuviniu peiliu, gali susiglausti ir vizualiai paslėpti žaizdą. Dėl to vidinis kraujavimas neretai lieka nepastebėtas, nors jo pasekmės gali būti mirtinos.

Mirtis nuo dūrio dažniausiai įvyksta dėl:

• smarkaus kraujo netekimo;
• šoko;
• infekcijos;
• gyvybiškai svarbių organų, tokių kaip širdis ar plaučiai, pažeidimo.

Anksčiau pacientams, patyrusiems durtinę pilvo žaizdą, dažniausiai būdavo atliekama operacija (laparotomija), tačiau dabar taikomas atsargesnis stebėjimas. Jei paciento būklė stabili, operacijos gali būti atsisakyta, tačiau būtina nuolatinė medicininė priežiūra. Jei pacientas yra sunkios būklės, operacija atliekama nedelsiant.

Jei asmuo miršta nuo dūrio, atliekama teismo medicininė ekspertizė. Patologai, remdamiesi žaizdos pobūdžiu, gali nustatyti:

• peilio ašmenų plotį;
• minimalų galimą geležtės ilgį;
• ar ginklas buvo vienašmenis, ar dviašmenis.^[2]

Kartais galima įvertinti net ašmenų formą, jų judėjimą kūne ar kitus svarbius požymius. Be to, kraujosruvos ar nubrozdinimai aplink žaizdą gali suteikti informacijos apie ašmenų apsaugą.^[2]