Kraujavimas
Kraujavimas arba hemoragija – kraujo liejimasis iš pažeistų kraujo indų į aplinką arba į organizmo audinius ir organus.[1]
Kraujavimas gali būti vidinis arba išorinis (per burną, nosį, ausį, šlaplę, makštį ar išangę, arba per žaizdą odoje). Kraujui srūvant į audinius susidaro kraujosruva, daug kraujuojant pasireiškia hematoma. Didžiulis kraujo tūrio organizme sumažėjimas vadinamas hipovolemija, per didelis kraujo netekimas gali baigtis mirtimi.[2] Paprastai sveikas žmogus, nepatyręs rimtų medicininių traumų, gali netekti 10–15 % viso kraujo tūrio (palyginimui, kraujo donorystės metu netenkama 8–10 % kraujo tūrio).[3] Nukraujavus pasireiškia odos blyškumas, silpnumas, galvos svaigimas, mirgėjimas akyse, sumažėja arterinis kraujospūdis, netenkama sąmonės.[4]
Rūšys[4]
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kraujavimo gausumas priklauso nuo pažeistos kraujagyslės spindžio ir rūšies:
- arterinis kraujavimas – stipria pulsuojančia srove teka skaisčiai raudonas kraujas;
- veninis kraujavimas – lėtai teka tamsiai raudonas kraujas;
- kapiliarinis – negausiai srūva skaisčiai raudonas kraujas, kraujuoja audinio ar organo paviršius;
Staigiai pasireiškęs kraujavimas vadinamas ūminiu, gali kilti patyrus traumą, prakiurus skrandžio opai, plyšus aortos aneurizmai, padidėjus kraujagyslių pralaidumui ar sutrikus krešėjimui, pvz., sergant kai kuriomis ligomis. Ilgesnį laiką vykstantis, pasikartojantis, negausus kraujavimas vadinamas lėtiniu, gali pasireikšti yrant navikiniam audiniui, sergant opiniu gastritu, vaskulitu. Dėl lėtinio kraujavimo atsiranda mažakraujystė. Taip pat būna nepastebimo, okultinio kraujavimo, kuris nustatomas mikroskopu, spektroskopu ar tam tikrais reagentais.
Priežastys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kraujavimo priežastys būna šios:
- Padidėjęs kraujagyslių sienelių pralaidumas, pvz., sergant ūmine spinduline liga, C hipovitaminoze, esant uždegimui ir kt.
- Įgimtas ir/ar įgytas kraujo krešėjimo sutrikimas. Įgimtas kraujo krešėjimo sutrikimas yra hemofilija. Tai liga, kai organizme nuo pat gimimo stinga vieno kraujo krešėjimo faktoriaus. Dėl to kraujas nekreša arba kreša labai lėtai. Kraujo krešėjimas taip pat gali sutrikti sergant gelta, sepsiu, skarlatina ir kitomis ligomis.
- Kraujagyslių traumos ir ligos.
Išorinis ir vidinis kraujavimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kai kraujuoja į išorę, toks kraujavimas vadinamas išoriniu, o kai kraujuoja į organizmo audinius ar kūno ertmes – vidinis kraujavimas.[4]
Pirminis ir antrinis kraujavimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Yra pirminis ir antrinis kraujavimas.
Pirminis kraujavimas prasideda tuoj pat sužalojus kraujagyslę. Antrinis kraujavimas – vėliau, kai pirminis jau buvo sustabdytas ar sustojęs.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Bleeding Health Article“. Healthline. Suarchyvuotas originalas 2011-02-10. Nuoroda tikrinta 2007-06-18.
- ↑ „Dictionary Definitions of Exsanguination“. Reference.com. Suarchyvuotas originalas 2007-07-11. Nuoroda tikrinta 2007-06-18.
- ↑ „Blood Donation Information“. UK National Blood Service. Suarchyvuotas originalas 2007-09-28. Nuoroda tikrinta 2007-06-18.
- ↑ 4,0 4,1 4,2 Kraujavimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
|
Šis su medicina susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |