Baptistai

Krikščionybė
Pranašai ir dvasininkai Švenčiausioji Trejybė · Dievas Tėvas · Dievas Sūnus · Šventoji Dvasia · Dievo karalystė · Marija · Apaštalai · Apaštalas Petras · Apaštalas Paulius
Biblija Biblija · Senasis Testamentas · Naujasis Testamentas · Evangelija · Mato · Morkaus · Luko · Jono · Apokrifas
Istorija Ankstyvoji krikščionybė · Kryžiaus žygiai · Reformacija
Atšakos Katalikybė · Stačiatikybė · Protestantizmas
Kultūra ir visuomenė Ankstyvosios krikščionybės menas · Bažnyčia · Cerkvė · Evangelizacija · Liturginiai metai · Sakramentas
Ž • A • R

Baptistai (gr. βαπτιζω – „krikštas, panardinimas“) – krikščioniškųjų bažnyčių grupė, kurių vienas iš pagrindinių išskirtinių bruožų yra tai, kad jie pripažįsta tik tikinčių suaugusiųjų krikštą. Taip pat pabrėžiamas bendruomenės vaidmuo gyvenime ir bažnyčios mokyme.

Baptistų kilmė nėra aiški, yra kelios baptistų atsiradimo teorijos. Ar naujagimių krikštas atitinka Biblijos mokymą abejota dar iki reformacijos, pvz., valdiečių. Artimesnes sąsajas galima rasti su XVI a. anabaptistais. Reformacijos metu anabaptistai atmetė krikšto prasmę, jei krikštijamieji nesupranta savo nuodėmės, netiki ir patys nesiekia krikšto.^[1] Dėl to anabaptistai praktikavo išskirtinai tik tikinčiųjų krikštą. Kai kurie baptistai sąsajų su anabaptistais dėl jų radikalumo vengia, mieliau sieja savo kilmę su pirmųjų amžių krikščionių tikėjimu. Kiti nuolat pabrėžia, kad nemažai idėjų perėmė iš anabaptistų, ypač iš jų vėliau susiformavusios krypties – menonitų. Su menonitais ryšiai išlieka glaudžiausi ir geriausi.

Vieni baptistai, be galo brangindami gyvybę, atsisakė imti ginklus, kariauti, priešinosi mirties bausmei, o kiti to nelaikė neigiamais dalykais. Pasitaikydavo, kad baptistai turėdavo bendrą turtą ir gyvendavo kartu. Baptizmas atsirado kaip atsakas į magisterinę reformaciją, kurią sudaro liuteronybė ir kalvinizmas. Baptistai tapo įpėdiniais radikaliosios reformacijos, suklestėjusios Šveicarijoje, Pietų Vokietijoje, Elzase, Nyderlanduose ir kitur. Plisti ėmė jau XVI a., pirmoji žinoma anglų baptistų bendruomenė susikūrė 1609 m. Amsterdame (Olandijoje), pačioje Anglijoje – 1633 m., buvo persekiojami kaip sektantai. 1535 m. Londone sudeginta 10, 1536 m. – 14 baptistų.

Bėgdami nuo persekiojimų, daugelis baptistų persikėlė į Š. Amerikos žemyną. Pirmoji bendruomenė šiaurės Amerikoje įsisteigė 1639 m. (William Roger Providente, Rod Ailendo valstijos įkūrėjas). Vėliau dalyvavo kurdami Jungtines Amerikos Valstijas. Būtent ten baptistų bažnyčių iniciatyva buvo pradėta atskirti bažnyčią nuo valstybės.

Vokietijoje baptistai atsirado tik 1834 m., iš čia plito į kitas šalis – Šveicariją, dabartinę Austriją, 1841 m. baptistų bendruomenė susikūrė Klaipėdoje. Rusijoje baptistai atsirado 1869 m. ir susijungė su anksčiau čia atvykusiais štundistais. Ilgą laiką Rusijoje baptizmas buvo draudžiamas, tikintieji persekiojami (tremiami į Sibirą ir Užkaukazę). Baptistai sukūrė daugybę misijų Afrikoje (Kamerūne ir kt.), Azijoje (Kinijoje, Indijoje).

Pirmoji tarptautinė baptistų organizacija susikūrė 1905 m. tarptautiniame kongrese Londone. Kongreso metu buvo įsteigta Pasaulinė baptistų sąjunga (Baptist World Alliance). Kongresas skelbė, kad pasaulyje tuo metu buvo 6 mln., krikštytų, t. y. suaugusiųjų baptistų, o su vaikais – 20 mln. Iš 6 mln suaugusiųjų 3,5 mln. gyveno JAV (iš jų 2 mln. juodaodžių), 1 mln. Anglijoje, 200 tūkst. Indijoje, 126 tūkst. Kinijoje, 43 tūkst. Rusijoje (23 tūkst. vokiečių ir 20 tūkst. rusų), 43 tūkst. Švedijoje, 34 tūkst. Vokietijoje, 10 tūkst. Austrijoje, 9000 – Konge.

1926 m. Pasaulinė baptistų sąjunga skelbė, kad pasaulyje buvo 9,5 mln. suaugusiųjų baptistų (su vaikais virš 20 mln.), iš jų šiaurės Amerikoje 8,19 mln., centrinėje Amerikoje 59,3 tūkst., Pietų Amerikoje – 25,9 tūkst., Europoje 625,8 tūkst. (daugiausia Anglijoje), Azijoje 313,7 tūkst., Afrikoje 64,6 tūkst. ir Australijoje 31,8 tūkst.

Šiuo metu baptistų bažnyčioms priklauso daugiau kaip 100 milijonų pakrikštytų narių visose pasaulio šalyse. Daugiausia baptistų yra Anglijoje, Šiaurės Amerikoje ir Vokietijoje. Daug baptistų susitelkę Jungtinėse Amerikos Valstijose. Iš baptistų bene žinomiausi yra amerikiečiai Džimis Karteris (buvęs JAV prezidentu) ir juodaodžių pastorius Martinas Liuteris Kingas, vadovavęs judėjimui už lygias teises ir už tai nužudytas, anglas Džimas Keris (Jim Carrey) – vienas iš garsiausių krikščionių pirmųjų misionierių, lingvistas, dirbęs Indijoje ir Mianmare XVIII a. ir kiti.

Lietuvoje baptistai plačiau žinomi jau nuo XIX a. vidurio. Vis dar veikiančios ir seniausios Lietuvos baptistų bendruomenės yra Klaipėdoje (įkurta 1841 m.), Kaune (įkurta 1876 m.), Ylakiuose. Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjunga 2001 m. liepos 12 d. buvo valstybės (Seimo nutarimas Nr IX-646; [2]) pripažinta Lietuvos valstybės kultūros ir dvasinio paveldo dalimi.

Baptistai nepripažįsta mažų vaikų krikšto ir krikštija tik suaugusiuosius. Jiems, kaip ir kitiems protestantams, vienintelis tikėjimo šaltinis yra Šventasis Raštas. Juo baptistai vadovaujasi ne tik tikėjimo klausimais, bet ir kasdieniniame gyvenime. Šiuo atžvilgiu jie yra artimi evangelikams.

Baptistai neturi savo ypatingų dogmų. Jie moko to, ką randa Šventajame Rašte. Baptistų pozicija tokia, kad valdžia neturėtų kištis į tikėjimo reikalus. Jie visada pasisakė už religinę toleranciją.

Baptistai savo bendruomenėse laikosi kongregacinės santvarkos: kiekviena bendruomenė tvarkosi atskirai ir savarankiškai. Bendruomenės dažniausiai, bet ne visuomet, jungiasi į sąjungas ir aljansus regioniniu, nacionaliniu lygiu, taip pat atsižvelgdami į istorinius, etninius, teologinius ar praktinius pagrindus, todėl tame pačiame mieste gali egzistuoti kelios baptistų bendruomenės.

• Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjunga
• Nepriklausomų baptistų bendruomenių svetainė