Antanas Ilčiukas

Antanas Ilčiukas (1902 m. lapkričio 23 d. Veleikiuose, Zarasų rajonas – 1990 m. lapkričio 29 d. Klaipėdoje) – Lietuvos vargonininkas, choro dirigentas, kompozitorius, pedagogas.

Pas Antazavės ir Dusetų vargonininkus išmokęs vargonuoti, 1920–1924 m. vargonininkavo ir vadovavo chorams Daugailiuose ir Kriaunose. Ten susipažino su pedagogu K. Kiela, kuris jaunuolį parengė eksterno egzaminams iš bendrojo lavinimo disciplinų. 1924–1930 m. Klaipėdos muzikos mokykloje-konservatorijoje mokėsi obojaus (dėst. Antanas Staupas), chorvedybos ir kompozicijos (dėst. Stasys Šimkus ir Juozas Žilevičius). Studijuodamas grojo mokyklos simfoniniame orkestre, dainavo moksleivių vyrų chore. Tuo pačiu metu lankė Klaipėdos lietuvių gimnaziją, vadovavo šio krašto Giedotojų draugijos chorams.

1930–1938 m. dirbo muzikos mokytoju ir chorų vadovu Pagėgiuose. 1933 m. II Klaipėdos krašto dainų šventei parengė Pagėgių mišrųjį chorą, o su K. Donelaičio gimnazijos choru gerai pasirodė 1936 m. chorų varžybose Kaune. 1938 m. dainų šventei Klaipėdoje parengė Smalininkų 30 dalyvių chorą. 1938–1940 m. dėstė muziką ir vadovavo chorams Tauragėje. Moksleivių chorus parengė dainų šventėms ir chorų varžyboms – laimėjo pirmųjų ir kitų prizinių vietų.

Atvykęs į Vilnių, 1940–1943 m. vadovavo Vilniaus universiteto studentų mišriajam chorui, surengė keletą koncertų. 1940–1947 m. (su pertrauka) studijavo dirigavimą Vilniaus muzikos mokykloje ir konservatorijoje. 1944–1947 m. LSSR filharmonijos mišriojo choro meno vadovas ir vyr. dirigentas. Daug padirbėjo sutelkdamas kolektyvą, mokydamas į j sudėtingų lietuvių ir užsienio klasikų kūrinių, rengdamas koncertus Lietuvos miestuose ir miesteliuose. 1947–1958 m. Vilniaus pedagoginio instituto akademinio choro vadovas. Į chorą subūrė apie 120 merginų ir vaikinų, išmokė sudėtingų lietuvių kompozitorių ir užsienio klasikų kūrinių, koncertų surengė Vilniuje, Kaune ir kituose Lietuvos miestuose, dainavo Maskvoje, Minske, 1950 m. respublikinei dainų šventei parengė 250 choristų ir mažesnį būrį dainininkų 1955 m. respublikinei dainų šventei; respublikinėse apžiūrose ir konkursuose pelnė prizinių vietų.

Nuo 1947 m. buvo ir J. Tallat-Kelpšos muzikos mokyklos choro dirigavimo dėstytojas, 1957–1972 m. Vilniaus pedagoginio instituto Muzikos katedros dėstytojas, nuo 1972 m. rudens iki mirties LSSR konservatorijos Klaipėdos fakultetų vyr. dėstytojas, išugdė būrį chorvedžių. Sukūrė ir harmonizavo dainų chorams, parašė straipsnių apie muzikus ir kitus kultūros veikėjus, buvo respublikinių dainų švenčių konsultantas ir vyr. dirigentas (1946, 1955, 1960 m.), Vilniaus miesto ir keleto rajonų dainų švenčių dirigentas. 1955 m. dirigentui suteiktas LSSR nusipelniusio artisto vardas.^[1][2]