Ačehas
Ačehas | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Laiko juosta: (UTC+7) ------ vasaros: (UTC) | |||||||
Valstybė | Indonezija | ||||||
Administracinis centras | Banda Ačehas | ||||||
Gyventojų | 5 274 871[1] | ||||||
Plotas | 58 376 km² | ||||||
Tankumas | 90 žm./km² | ||||||
Tinklalapis | www.nad.go.id |
Ačehas (indonez. Aceh, ačeh. Acèh) – Indonezijos specialioji teritorija (daerah istimewa), esanti Sumatros salos šiaurės vakaruose. Rytuose ribojasi su Šiaurės Sumatros provincija. administracinis centras – Banda Ačehas.
Regiono centrine dalimi driekiasi kalnai. Aukštis iki 3381 m. Yra veikiančių ugnikalnių. Ačehui priklauso Simeuluės, Tuanku, Breueho, Veho ir kitos salos.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Malajų salyno regionai Ačehas | |
---|---|
Šalis | Indonezija |
Tautos | ačehai |
Valstybės | Ačeho sultonatas |
Miestai | Banda Ačehas |
Malajai, Javiečiai, Sundai, Ačehas, Lampongai, Minangkabau, Balis, Brunėjus, Kalimantanas, Gova, Molukai, Filipinai batakai, dajakai, papuasai |
Ačehas ir ypač ačehų tautos gyvenamos teritorijos nuo seno buvo atskiras politinis ir kultūrinis Malajų salyno vienetas, aktyviai vystęs prekybą, ir buvęs vartais į salyną.
Iki sultonato
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Hinduizmo atėjimo laikotarpiu Ačeho teritorijoje klestėjo keletas miestų valstybių, apgyvendintų indų pirklių, ir vaidinančių svarbų vaidmenį Indijos – Kinijos prekyboje.
Šis regionas vienas pirmųjų priėmė islamą. Tai įvyko XIII a, kuomet susikūrė malajų valstybė Samudera. Joje arabiški rašmenys buvo pritaikyti malajų kalbos rašybai (sukurti javi rašmenys), padaryta daug vertimų. Šios valstybės prekybinių santykių dėka malajų kalba išplito didelėje dalyje Malajų salyno kaip lingua franca.
Ačeho sultonatas (1496–1902)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nors gretima Samudera islamą propagavo nuo XIII a, ačehai jį priėmė tik XV a. Tada buvo sukurtas Ačeho sultonatas. Jis gana anksti pradėjo reikšti ambicijas kitų salyno šalių atžvilgiu, užkariaudamas Samuderą ir plėsdamas teritorijas į pietus. Jam labai pasitarnavo portugalai, 1511 m. užėmę Melaką ir sužlugdę Melakos sultonatą. Po šio užėmimo musulmonų pirkliai vengė naudotis Melakos uostu ir Ačehas greitai užpildė šią nišą, konkuruodamas su Melakos įpėdiniu Džohoru.
XVII a. pradžioje, didžiųjų sultonų laikais, Ačehas tapo jūrine imperija, kontroliuojančia beveik visą Sumatros rytinę dalį, Kedahą, Malakos pusiasalio vakarines pakrantes, taip pat Pahangą. Jis turtėjo iš pipirų, betelio ir alavo prekybos. Sultonate buvo rūpinamasi kultūra ir mokslu.
Po sultono Iskandar Thani mirties, sultonatą valdė kelios moterys sultonės. Prasidėjo silpnėjimo laikotarpis ir sultonatas subiro į smulkias valstybėles.
Kolonizacija ir separatizmas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]XIX a. viduryje, olandams ir britams aktyviai kolonizuojant Malajų salyną, Ačehas išgyveno naują klestėjimo etapą. Sultonams konsoliduojant buvusias sultonato žemes, jų interesai susikirto su olandų interesais, kas 1873 m. sukėlė Ačeho karą. Labai žiaurus karas baigėsi sultono mirtimi ir visiška olandų pergale. 1903 m. sultonatas buvo prijungtas prie Olandų Rytų Indijos, tapdamas viena paskutiniųjų kolonizuotų valstybių Malajų salyne.
Tačiau ačehų nacionalinis pasipriešinimas tęsėsi, ir nėra pasibaigęs dabar. Paskutinio sultono įpėdinis Hasan di Tiro įkūrė Laisvo Ačeho Judėjimą. Iš pradžių jis kovojo prieš olandų kolonizaciją, o dabar yra nukreiptas prieš Indonezijos valdžią, siekiant atkurti Ačeho valstybę. Dėl to šiai provincijai suteikta nemaža autonomija. Ačeho gyventojai pabrėžia savo etninius skirtumus nuo Šiaurės Sumatroje gyvenančių batakų, todėl kyla dažni susirėmimai tiek su vietiniai gyventojais, tiek su policija.
2004 m. gruodžio 26 d. ties Banda Ačeho miestu kilo cunamis, nusinešęs šimtus tūkstančių gyvybių.
Administracinis suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ačehas padalintas į 18 regencijų ir 4 miestus. Skliaustuose pateiktas administracinis centras.
- Regencijos
- Ačeh Besaras – (Džantho)
- Ačeh Džaja – (Calangas)
- Ačeh Sinkilas – (Sinkilas)
- Ačeh Tamiangas – (Karang Baru)
- Bener Meriahas – (Simpang Tiga Redelongas)
- Bireuenas – (Bireuenas)
- Centrinis Ačehas – (Takengonas)
- Rytų Ačehas – (Idis)
- Gadžo Luesas – (Blang Kedžerenas)
- Nagan Radža – (Suka Makmuė)
- Šiaurės Ačehas – (Lhokseumavė)
- Pidijas – (Siglis)
- Simeuluė – (Sinabangas)
- Pietų Ačehas – (Tapaktuanas)
- Pietryčių Ačehas – (Kutacanė)
- Pietvakarių Ačehas – (Blangpidijė)
- Vakarų Ačehas – (Meulabohas)
- Miestai
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Tautos: ačehai, gajai, alasai, aneuk džame, malajai, javiečiai, kluetai, batakai;
- Religijos: islamas (97,6 %), krikščionybė (1,7 %), hinduizmas (0,08 %), budizmas (0,55 %);
- Kalbos: ačehų, indoneziečių.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Oficiali svetainė Archyvuota kopija 2009-02-21 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Badan Pusat Statistik, Jakarta, 2021.
|