Šapuras II
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Šapuras II | |
|---|---|
| Irano ir Anirano karalių karalius | |
| |
| Sasanidai | |
| Gimė | 309 m. Furuzabadas (?) |
| Mirė | 379 m. (~70 metų) Bišapuras |
| Tėvas | Hormizdas II |
| Motina | Ifra Hormizd |
| Sutuoktinis (-ė) | Sithil-Horak |
| Vaikai | Šapuras III, Zurvandocht |
| Religija | zoroastrizmas |
 | |
| Valdė | 309-379 m. |
| Pirmtakas | Hormizdas II |
| Įpėdinis | Šapuras III |
Šapuras II arba Šapuras II Didysis (Šāhpuhr) – 10-asis Sasanidų imperijos (Persija) valdovas. Jis yra ilgiausiai valdęs Sasanidų valdovas (309–379 m.), o jo valdymo laikotarpis laikomas imperijos „aukso amžiumi“.
Laikoma, kad Šapuras dar nebuvo gimęs, kai mirė jo tėvas, karalius Hormizdas II, ir imperinė taryba jį išrinko valdovu dar būnant motinos įsčiose (jo vyresni broliai buvo pašalinti).
Savo valdymo pradžioje vedė karus su Persijos įlankos arabų klanais, tada, 337 m. mirus imperatoriui Konstantinui, Šapuras II pradėjo karus su Romos imperija. Sasanidai įsiveržė Mesopotamiją ir atkovojo Armėniją. Panašiu metu iš šiaurės pradėjo veržtis klajoklių tautos (skitai, hunai), bet jų žengimą gilyn į Persiją valdovas sustabdė. 358 m. atsinaujino karai su Roma, 363 m. imperatorius Julianas surengė žygį į Sasanidų sostinę Ktesifoną, bet ten patyrė pralaimėjimą, o pats Julianas žuvo. Vėliau imperatorius Jovianas sudarė taiką su Šapuru ir atidavė dalį Romos žemių Artimuosiuose Rytuose. Sasanidams taip pat atiduota Armėnija. Šapuras II jos valdovą Aršaką II paėmė įkaitu, o zoroastrų žyniai bandė įvesti zorastrizmą. Tiesa, romėnai slapta rėmė armėnus ir ragino juos sukilti, bet iškilus grėsmei dėl taikos žlugimo, paramą nutraukė. Sasanidai taip pat įtvirtino valdžią Gruzijoje. Tuo tarpu rytuose Šapuras II pavergė Kušanus ir užvaldė dabartinio Afganistano ir Pakistano žemes.
Šapuras II mirė 379 m., jį soste pakeitė sūnus Šapuras III. Po Šapuro II mirties prasidėjo vidiniai nesutarimai imperijoje, jos galia sumenko.
Šapuro II valdymo metais krikščionys buvo persekiojami, nes laikyti romėnų sąjungininkais. Tuo laikotarpiu baigtas Avestos kanonas, klestėjo zoroastrų dvasininkija.