Antonis Benediktas Liubomirskis
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Antonis Benediktas Liubomirskis | |
---|---|
Liubomirskiai | |
Herbas „Družina“ | |
Gimė | ? m. |
Mirė | 1761 m. |
Tėvas | Jurgis Dominykas Liubomirskis |
Motina | Magdalena Tarlo |
Sutuoktinis (-ė) | Ana Sofija Ožarovska |
Vaikai | Jurgis Martynas Liubomirskis, Magdalena Agnieška Liubomirska |
Žymūs apdovanojimai | |
Vikiteka | Antonis Benediktas Liubomirskis |
Kunigaikštis Antonis Benediktas Liubomirskis (Antoni Benedykt Lubomirski; m. 1761) – ATR valstybinis ir karinis veikėjas, Karūnos didysis ginklininkas (1754–1761 m.), Karūnos kariuomenės generolas-majoras, po to generolas-leitenantas (1753 m.), Kazimiežo seniūnas. Polono, Mendzyžeco, Miropolio valdytojas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lenkijos kunigaikščių Liubomirskių giminės atstovas, herbo „Šreniava“ savininkas. Krokuvos vaivados, kunigaikščio Jurgio Dominyko Liubomirskio (apie 1664–1727) vyresnysis sūnus nuo antros santuokos su Magdalena Tarlo (m. 1732). Karūnos didžiojo vėliavininko Pranciškaus Ferdinando Liubomirskio (m. 1771) jaunesnysis brolis.
Vienas iš proprancūziškos respublikonų partijos šalininkų. 1733 metais renkamajame seime palaikė Stanislovo Leščinskio kandidatūrą į Lenkijos karaliaus sostą. 1734 metais prisijungė prie Dzikovo konfederacijos kaip konsuliaras (patarėjas) nuo Podolsko vaivadijos. Vėliau perėjo į Augusto III, Stanislovo Leščinskio konkurento, pusę.
Ne kartą buvo renkamas pasiuntiniu į seimą. Seime 1738 metais primygtinai reikalavo, kad rusai išvestu savo karius iš ATR teritorijos. 1746 metais buvo išrinktas seimo maršalka. 1748 metais buvo išrinktas pasiuntiniu nuo Čersko žemės į seimą, kur pasisakė, kad būtu pravestos ekonominės ir karinės reformos ATR, taip pat prieš liberum veto. 1753 gavo Karūnos kariuomenės generolo-leitenanto laipsnį, o 1754 metais buvo paskirtas Karūnos didžiuoju ginklininku.
1742 metais tapo Švento Aleksandro Neviškio ordino kavalieriumi. 1757 m. rugpjūčio 3 d. kunigaikštis Antonis Benediktas Liubomirskis buvo apdovanotas Varšuvoje Baltojo erelio ordinu.
Šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1737 metais vedė Aną Sofiją Ožarovską (m. 1759), nuo vedybų turėjo sūnų ir dukrą:
- Jurgis Martynas Liubomirskis (1738–1811), Karūnos armijos generolas-majoras (1757 m.), Baro konfederacijos maršalka, Karūnos armijos generolas-leitenantas (1773 m.), pėstininkų pulko vadas (1775 m.)
- Magdalena Agnieška Liubomirska (1739–1780), 1-as vyras nuo 1755 metų Lietuvos didysis pasatalininkas, kunigaikštis Juozapas Liubomirskis (m. 1755), 2-as vyras nuo 1756 metų Polocko vaivada ir Lietuvos lauko etmonas Aleksandras Mykolas Sapiega (1730–1793).