Medėcėna

Medėcėna vuo medicina - muokslos, katros tėr žmuoniū sveikata.

Žemaitėjuo nu senū laikū bova nauduojama liaudėis medėcėna, ale raciuonaliuosės medėcėnas istaigas atsėrada vielā. 1579 m. jiezoitā Vėlniuo pabūdavuojė akademėjė (vieliau palėka Vėlniaus universiteto), ale medėcėnas muokslu tėnās ėlgā neplietuojė. Pradiuo medėkā liuob darboutėis tėk dėdliuojė konėgākštė ė magtīngu magnatu paluociuos, bova mecenatu, katrėi būdavuojė špituolės ėr aptiekas. Daugiau asmenėniu daktarū atsėrada XVII a. pabėnguo.

1775 m. Seims padėrba Špituoliu kuomisėjės, ale anuos vēksmėngas nabova, tudie 1791 m. ikorta Puolicėjės kuomisėjė, soregėstravosė 200 špituoliu LDK. Jau žlogos ATR, 1797 m., Špituoliu kuomisėjės atkortas, ikorta valdība, katruos atsakuomībie bova bėndra, adminėstracėnė medėcėnas prīvaiza.

Medėcėna gal būtė skėrstuoma tēp:

• Kėrorgėjė
• Hemuotuoluogėjė
• Neuruoluogėjė
• Onkuoluogėjė
• Ortuopedėjė
• Pediatrėjė
• Psėkētrėjė
• Traumuotuoluogėjė

Vikitėka: Medėcėna – Abruozdielē ė kėtė dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.

Tas medėcėnas straipsnis nie ožbėngts. Tamsta galat prisėdietė pri Vikipedėjes papildīdams ton straipsnī.