Omano istorija
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Omano istorija |
Maganas |
Omano imamatai: |
Pirmasis > Antrasis > Trečiasis |
Svetimšalių valdymas: |
Bujidai > Kermano sultonatas |
Nabhani dinastija |
Portugalai, Osmanai |
Omano imperija: |
Jarubidai (1624-1719) > Al Saidai |
Omanas ir Maskatas, Sutartinis Omanas, Imamatas (1913-57) |
Omanas, JAE |
Omano istorija – istorinio Omano regiono istorija. Šis regionas apima ne tik dabartinę Omano valstybę, bet ir gretimus Jungtinius Arabų Emyratus, kurie visada buvo neatskiriama Omano istorijos dalis.
Senovės Omanas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kaip ir gretimas Bachreino regionas, Omanas nuo senovės dalyvavo jūrų prekyboje tarp Mesopotamijos ir Indijos. Omano pakrantėse jau IV tūkstantmetyje buvo uostų. Tiek pačiame Omane, tiek gretimose salose suklestėjo senovinės kultūros, kurios tapatinamos su senovės šumerų šaltiniuose minimu Maganu.
Vėliau Omanas priklausė Achemenidų, Seleukidų, Partų, Sasanidų imperijoms.
Islamo įsigalėjimas ir Imamatas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]VII a. viduryje kraštas atiteko arabų Kalifatui. Įsigalėjo islamas.
750 m. Abasidams nuvertus Kalifatą valdžiusius Omejadus, ir jiems pamažu silpstant, Omanas tapo nepriklausoma valstybe. Čia įsitvirtino viena islamo sekta, kuri ir šiandien yra svarbiausia Omane – ibaditai. IX a. jie sukūrė idealią valstybę, valdomą pagal visus savo islamiškus principus, kontroliuojama imamų. Tai buvo pirmieji Omano imamatai. Jie gana aršiai kovojo su gretimu Bachreinu, kurį valdė kita islamo sekta.
Viduriniais amžiais Omano uostai išlaikė savo reikšmę.
Silpnumo laikotarpis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo X a. pabaigos Omane įsitvirtino svetimšalių dinastijos – Bujidai iš Persijos, vėliau Omanas tapo Seldžiukų imperijos dalimi.
1154 m. Omane vėl atsirado vietinė imamų Nabhani dinastija. Ji valdė iki XV a.
Iki 1515 m. beveik visą Omano pakrantę užgrobė portugalai. Per visą XVI a. jie kontroliavo teritoriją ir dėl jos konkuravo su Osmanų imperija.
Omano imperija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1650 m. imamo Abu Jaribo kariuomenė išvadavo šalį. Buvo įkurtas Penktasis Imamatas ir Jarubidų dinastija, kuri žymėjo Omano valstybė suklestėjimą. Jarubidai užėmė Ormūzo sąsiaurį ir kai kurias Persijos įlankos salas, dalį Persijos pietryčių pakrantės. Taip kūrėsi galinga jūrinė imperija, kuri užgrobė daug portugalų kolonijų ir pradėjo vystyti vergų prekybą. Sostinė buvo perkelta į Maskatą
XVII a. šeštajame dešimtmetyje Omano imamai pajungė Zanzibarą ir dalį Rytų Afrikos pakrantės.
Omanas, Maskatas ir Emyratai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1719 m. Omane pasikeitė dinastija ir į valdžią atėjo Al Saido dinastija. Tačiau šalyje tvarkos nebuvo. Veržėsi išoriniai priešai, iš pradžių persai, Bachreino valdovai, o XVIII a. pabaigoje visą vakarinį Omaną užėmė Saudo Arabija (vahabitai). Šią teritoriją britai pradėjo vadinti Piratų krantu ir tai vėliau davė prielaidas susiformuoti JAE.
Neramumai buvo ir šalies viduje. Konservatyvūs imamai nesutarė su sultonais, kas nulėmė, jog valstybė buvo padalinta į Omano imamatą šalies vidinėje dalyje ir 1792 m. susiformavusį Maskato sultonatą Omano įlankos pakrantėse.
XIX a. antroje pusėje Maskatas ir Piratų krantas (vėliau vadintas Sutartiniu Omanu, o nuo 1971 m. nepriklausoma Jungtinių Arabų Emyratų valstybė) tapo D. Britanijos protektoratais.
1920 m. rugsėjo 25 d. as Sibo sutartimi D. Britanijos valdžia ir Maskato sultonas pripažino Omano imamato nepriklausomybę.
Po II pasaulinio karo
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Po II Pasaulinio karo Omane buvo rasta didelių naftos telkinių.
1955 m. D. Britanijos ir Maskato sultono Saido ben Teimūro kariuomenės įsiveržė į Omano imamatą ir iki 1959 m. didesniąją jo dalį okupavo.
1970 m. Teimūro sūnus Kabus ben Saidas suvienijo Maskato sultonatą ir Omano imamatą ir paskelbė, kad sukuriamas Omano sultonatas. Buvo pradėti plėsti ryšiai su kitomis valstybėmis, sukurta nacionalinė vyriausybė.
Omanas nuo 1971 m. yra JTO narys.
Afganistanas | Armėnija | Azerbaidžanas | Bahreinas | Bangladešas | Brunėjus | Butanas | Egiptas | Filipinai | Gruzija | Indija | Indonezija | Iranas | Irakas | Izraelis | Japonija | Jemenas | Jordanija | Jungtiniai Arabų Emyratai | Kambodža | Kataras | Kazachija | Kinija | Kipras | Kirgizija | Kuveitas | Laosas | Libanas | Malaizija | Maldyvai | Mongolija | Mianmaras | Nepalas | Omanas | Pakistanas | Pietų Korėja | Rytų Timoras | Rusija | Saudo Arabija | Singapūras | Sirija | Šiaurės Korėja | Šri Lanka | Tadžikija | Tailandas | Turkija | Turkmėnija | Uzbekija | Vietnamas
|