Baubliai

Kitos reikšmės – Baubliai (reikšmės).

Baubliai
Baubliai
55°49′55″š. pl. 21°24′18″r. ilg. / 55.832°š. pl. 21.405°r. ilg. / 55.832; 21.405 (Baubliai)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija	Žalgirio seniūnija
Gyventojų (2021)	379
Vikiteka	Baubliai
Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Baubliaĩ Kilmininkas: Baublių̃ Naudininkas: Baubliáms Galininkas: Baubliùs Įnagininkas: Baubliaĩs Vietininkas: Baubliuosè

Baubliai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės pietryčiuose, 13 km į pietus nuo Kartenos ir 12 km į pietryčius nuo Kretingos, kairiajame Minijos krante. Seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-97005), Baublių mokykla-daugiafunkcis centras (1926–1980 m. pradinė, 1980–1995 m. aštuonmetė, devynmetė), veikia vaikų darželis, Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos filialas (nuo 1949 m.),^[2] medicinos punktas, Baublių Šv. Kazimiero koplyčia,^[3] priešgaisrinė tarnyba. 1988 m. pastatytame dideliame prekybos centre įsikūrė Kretingos rajono kultūros centro filialas (veikia nuo 1961 m.),^[4] parduotuvė, Baublių kaimo bendruomenės centras.

Kaime pirmieji žmonės pasirodė neolite. Apie tai liudija rūsį kasant rastas laivinis kovos kirvis.^[5] III–II a. pr. m. e. čia gyveno nedidelė bendruomenė, kuri mirusius gentainius laidojo sudegintus prie Minijos supiltuose pilkapiuose.^[6]

Baublių kaimas susiformavo XVI a. valakų reformos metu. Jo žemės priklausė Kartenos, o nuo XIX a. – Mišučių dvarui. Baubliškiai palaikė tamprius prekybinius ryšius su artimiausiais prekybos centrais. Apie tai byloja XVII a. pab. – XVIII a. pr. sidabro monetų lobis, rastas 1937 m. buvusios karčemos vietoje.

XIX a. kaimo šiauriniame pakraštyje įkurtas Baublių palivarkas. 1846 m. Kartenos parapijos Baublių kaime buvo 34 dūmai. XIX a. pab. – XX a. pr. Baubliai buvo vienas iš didžiausių Kartenos valsčiaus kaimų. 1900–1904 m. jame buvo 485–503 gyventojai, tačiau vėliau jų skaičius ėmė mažėti ir 1913 m. buvo belikę tik 229 žmonės. Iš jų ūkininkas Juozapas Drungilas mėgo auginti arklius. Jo užaugintas eržiliukas 1910 m. rugpjūčio 12 d. Kretingoje vykusioje gyvulininkystės pasiekimų parodoje gavo apdovanojimą.

Nuo XIX a. kaimas priklausė Mišučių seniūnijai, o 1919 m. tapo Baublių seniūnijos centru. 1932 m. seniūnas buvo Ignas Miltakis, o padėjėjas – Kazys Macius. 1919 m. dalis kaimo vyrų stojo savanoriais ginti Lietuvos nepriklausomybės. 1923 m. Baubliuose buvo 60 ūkių,^[7] kurie 1931 m. išskaidyti į vienkiemius. Tarpukariu Antano Lukausko ir Kartenos valsčiaus savivaldybės rūpesčiu duris atvėrė pradinė mokykla, kurioje veikė jaunųjų ūkininkų ratelis.

Prasidėjus sovietų okupacijai, 1940 m. vietoje Baublių seniūnijos buvo įkurta apylinkė, kurios pirmininku paskirtas Juozas Končius. Vokiečių okupacijos pradžioje jis buvo suimtas, tardomas Kartenoje, kalinamas Kretingos areštinėje, o vėliau uždarytas į Dimitravo priverčiamųjų darbų stovyklą, iš kurios pasisekė pabėgti.^[8] Baigiantis II pasauliniam karui, 1944 m. gruodžio 22-gruodžio 23 d. naktį kaime nukrito vokiečių zenitinės artilerijos ir naikintuvų pašautas rusų bombonešis, kurio ekipažą sudarė moterys. Žuvusias lakūnes Valentiną Matiuchiną ir Aną Keziną kaimo gyventojai palaidojo toje pačioje vietoje, kur nukrito lėktuvas. Vėliau jų palaikai buvo perkelti į Kartenos karių kapines, o žuvimo vietoje pastatytas paminklinis akmuo.

Po karo dalis kaimo vyrų patraukė į apylinkės miškus ir tapo Kardo rinktinės Buganto kuopos partizanais. Kuopai nuo 1946 m. vasaros vadovavo baubliškis Stasys Lukas-Vytautas, žuvęs 1947 m. Kuopos kovotojai buvo Angelina Maciūtė, žuvusi 1949 m. pavasarį, Kretingos gimnazijos gimnazistas Vincas Slušnys, Aniceta Lukauskaitė-Žilienė ir kiti. Nuo partizanų rankų kaime krito Baublių apylinkės pirmininkas Juozas Končius ir Pranas Drungilas.

1948–1951 m. enkavedistai suėmė ir į Sibirą ištrėmė 56 baubliškius: Karoliną Balsevičienę, Kazimierą Lukauskienę, Juozą Luką, Oną Lukienę, Karoliną Macienę, Oną Šlušnienę, Justiną Drungilą, Kazimierą Drungilą, Kazimierą Drungilaitę, Antano Beniušio, Kazio Bernoto, Igno Butkaus, Juozo Drungilo, Antano Liaudinsko, Kazimiero Lukausko, Juozo Maciaus, Kazimiero Maciaus, Antano Paukščio, Igno Skliūderio, Roko Šepiko, Vinco Šlušnio šeimas.^[9]

1949 m. kaime įkurtas „Jaunosios gvardijos“ kolūkis, į kurį buvo suvaryti visi ūkininkai su šeimomis. 1955 m. kolūkio pirmininku paskirtas Mečislovas Navajauskas. Jam vadovaujant ūkis tapo pirmaujančiu Kretingos rajono savivaldybės kolūkiu, o Baubliai virto stambia gyvenviete, kuri pirmoji rajone buvo telefonizuota ir radiofonizuota. Gyvenvietėje įsteigtas ryšių skyrius, medicinos punktas, biblioteka, pastatyta kolūkio kontora su kultūros namais, pirtis, prekybos centras, aštuonmetė (pagrindinė) mokykla, vaikų darželis, keletas daugiabučių namų, valymo įrenginiai. M. Navajauskui mirus, nuo 1983 m. iki kolūkių iširimo pirmininkas buvo Antanas Narvydas. Atgimimo laikais ūkis pasivadino Žemaitijos kolūkiu. Be tradicinės žemdirbiams produkcijos auginimo, jis užsiminėjo bitininkyste. Daug metų bitininku dirbo P. Palenskis.

Atgimimo metais atidaryti Baublių maldos namai.

Demografinė raida tarp 1900 m. ir 2021 m.
1900 m.	1902 m.[10]	1913 m.	1923 m.sur.[11]	1959 m.sur.[12]	1970 m.sur.[13]	1979 m.sur.[14]
405	222	229	357	246	274	407
1984 m.[15]	1989 m.sur.[16]	2001 m.sur.[17]	2011 m.sur.[18]	2021 m.sur.[19]	-	-
512	502	529	463	379	-	-
Demografinės raidos histograma

Gimė

• 1868 m. rugsėjo 18 d. – knygnešys, draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, katalikiškos spaudos bendradarbis, visuomenės ir bažnyčios veikėjas, Salantų bažnyčios statytojas, Telšių vyskupijos generalvikaras, Telšių kapitulos ir Popiežiaus rūmų prelatas Pranas Urbonavičius;^[20]
• 1918 m. – Stasys Lukas, Žemaičių apygardos partizanas Vytautas, Kardo rinktinės Buganto kuopos vadas (žuvo 1947 m.);
• 1921 m. birželio 14 d. – dainininkas, išeivijos kultūros veikėjas Antanas Keblys;
• skulptorius Rimantas Daugintis (1944–1990).

Gamtos vertybės

• Baublių parkas (įkurtas 1971 m.), nuo kurio galima pasigrožėti Minijos slėnio peizažu.

Kultūros paveldas

• Baublių pilkapyno vieta (III–II a. pr. m. e.);
• Baublių senosios kapinės, vad. Maro kapeliais (XVI–XVII a.);
• Kaltinis ornamentuotas kaimo kryžius Slėnio g. (XX a. I pusė, meistras nenustatytas; 1956 m. nugriautas; 1993 m. atstatytas);^[21]
• Skulptūra „Žvilgsnis į žvaigždes“, Baublių parke (Antanas Dimžlys, 1971 m.);
• Skulptūra Baubliuose gimusiam tragiško likimo skulptoriui Rimantui Dauginčiui atminti, prie Baublių pagrindinės mokyklos (Juozas Paulauskas, 2007 m.);
• Rusijos karo lakūnių žuvimo vieta (1944 m.);
• Paminklinis akmuo 1940–1990 m. okupacijos laikotarpiu Baublių kaimo gyventojų patirtoms kančioms atminti.^[22]
• 200 metų senumo troboje išsaugotos J. Mačernienės sukauptos muziejinės etnokultūrinės vertybės. 2013 metais įrengtas Baublių kaimo muziejus, į jį perkelti sukaupti J.Mačernienės eksponatai.

• Kaimo bendruomenės svetainė
• Rasa Gedvilaite. Baublių kultūros namai paminėjo 50-metį. – Švyturys – 2011, spalio 5^{[neveikianti nuoroda]}