Konektikutas

Dabartinio Konektikuto teritoriją (čia gyveno indėnų gentys) apie 1614-iais pradėjo kolonizuoti olandai, 1633 m. – anglai iš Plimuto kolonijos, vėliau kėlėsi puritonai iš Anglijos^[2].

1638 m. Konektikuto gyventojai priėmė pirmąją konstituciją (galiojo iki 1818 m.).

Nuo 1643 m. jis priklausė Naujajai Anglijai. 1662 m. tapo Britanijos kolonija (karaliaus Karolio II chartija jam suteikta savivalda).

Konektikutas – viena iš 13 kolonijų, kurios 1776 m. pasirašė Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybės deklaraciją, o 1788 m. ratifikavo valstybės konstituciją (vadinamoji valstija kūrėja).

1848 m. Konektikute visiškai uždrausta vergija.

Per 1861–65 pilietinį karą Konektikutas rėmė federacinę vyriausybę. XIX–XX a. valstijos ūkis (ypač pramonė) ir kultūra plėtojosi itin sparčiai.

1965 m. priimta nauja konstitucija.

Iš pietų valstiją skalauja Long Ailando sąsiauris. Kranto linija gana raižyta.

Konektikuto teritorijos didesniąją dalį užima Apalačų kalnų šakos. Paviršiaus vidutinis aukštis 150 metrų. Konektikuto šiaurės vakaruose – Takoniko kalnagūbris (aukštis iki 723 m, Friselio kalnas), rytuose – Vaito kalnagūbris. Konektikuto vidurinę dalį užima Konektikuto slėnio žemuma.

Svarbiausios upės – Konektikutas, Husatonikas, Temzė. Telkšo Bantamo ežeras, sudarytas Kandlvudo tvenkinys.

Miškai (daugiausia pušynai ir ąžuolynai) užima 60 % Konektikuto teritorijos.

Pajūryje klimatas jūrinis, Konektikuto slėnio žemumoje – žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra nuo –1 °C iki –4 °C, liepos 20–22 °C. Per metus iškrinta 1000–1300 mm kritulių.

Miesto gyventojų 88 % (2000 m. duom.). Gyventojų tankis 285 žm./km² (viena tankiausiai gyvenamų JAV valstijų).

2020 m. etninė sudėtis:

• baltieji – 66,6 % (daugiausia anglų, italų, airių, škotų, vokiečių, lenkų, prancūzų kilmės)
• lotynoamerikiečiai – 17,3 % (meksikiečiai, ekvadoriečiai, dominikiečiai)
• afroamerikiečiai – 11,4 %
• azijiečiai – 5,5 %
• indėnai – 1,1 %
• kiti – 2,2 %

2020 m. duomenys^[3]

• Bridžportas (148,6 tūkst. gyv.)
• Stamfordas (135,4)
• Niu Heivenas (134,0)
• Hartfordas (121,0)
• Voterberis (114,4)
• Norvolkas (91,1)
• Danberis (86,5)
• Niu Britenas (74,1)
• Vest Hartfordas (64,0)

Konektikute lietuviai ėmė kurtis XIX a. antroje pusėje. Stambiausia jų kolonija tapo Voterberis, čia jie dirbo žalvario, lempų, laikrodžių fabrikuose. Lietuvių gyveno ir gretimuose miestuose – Niu Britene, Junion Sityje, Nogatake, Meridene, Portlande. Ansonijoje, Bridžporte, Niu Heivene, Branforde lietuviai dirbo metalo apdirbimo dirbtuvėse, uostuose, vėliau ėmė verstis prekyba, XX a. pradžioje kūrė lietuviškas parapijas.^[2]

Hartforde ir jo apylinkėse (Bristolyje, Blumfilde, Vindzore, Broud Bruke, Tompsonvilyje, Tolande) dauguma dirbo žemės, ypač tabako, ūkiuose.

Po II pasaulinio karo Konektikuto miestuose ir miesteliuose įsikūrė daugiau lietuvių (1960 m. Konektikute jų buvo 26 035^[4]). 1952 m. Hartforde jie įkūrė JAV lietuvių bendruomenės apylinkę, kuri organizavo lietuvius kitose Konektikuto vietovėse. Nuo 1954 m. veikia JAV lietuvių bendruomenės Konektikuto apygarda.^[2]

Konektikute daugiausia pelno gaunama iš gamybos. Valstijoje gaminama tekstilė, laikrodžiai, lėktuvų varikliai ir jų dalys, elektronika, kompiuterinė įranga, sraigtasparniai. Konektikute didelę gamybos dalį sudaro gaminiai kariuomenei. Gaminami šautuvai, amunicija ir atominiai povandeniniai laivai. Valstijos ekonomikoje labai stiprūs finansų, draudimo, nekilnojamojo turto sektoriai.

Konketikute išplėtotas žemės ūkis, labai reikšminga gyvulininkystė. Auginamas tabakas, grybai, obuoliai. Gaudomos įvairios žuvys, kiti jūros produktai. Kasamas akmuo, žvyras, smėlis.

• Turizmas Konektikute (anglų k.)