Meksikiečiai

Meksikiečiai
Mariačių muzikantų grupė iš Gvadalacharos
Gyventojų skaičius	~130–150 mln.
Populiacija šalyse	Meksika: 119 mln.[1]  Jungtinės Amerikos Valstijos: 11–36 mln.[2]  Kanada: 69 tūkst.  Ispanija: 47 tūkst.  Gvatemala: 14 tūkst.
Kalba (-os)	ispanų, nahuatlių, majų, anglų ir kitos Meksikos kalbos.
Vėliava
Religijos	krikščionybė (pagr. katalikybė)
Giminingos etninės grupės	kiti lotynoamerikiečiai (ypač gvatemaliečiai, hondūriečiai, salvadoriečiai ir kt.), Meksikos indėnai (nahua, majai, sapotekai, mištekai, otomiai ir kt.), ispanai, italai, prancūzai
Vikiteka:	Meksikiečiai

Meksikiečiai (isp. Mexicanos, iš nah. Mēxihcah – vieno iš actekų savivardžių) – lotynoamerikiečių tauta, susiklosčiusi Meksikoje. Sudaro labai didelę diasporą Jungtinėse Amerikos Valstijose, taip pat meksikiečių gyvena Kanadoje, Ispanijoje, Gvatemaloje, Vokietijoje ir kitur. Populiacija – 130–150 mln. žmonių. Dauguma kalba ispaniškai. Didžiuma tikinčiųjų – Romos katalikai, yra protestantų (daugiausia baptistų), kitų tikybų (tarp jų ir indėniškų) išpažinėjų.

Meksikiečių tauta susidarė XVI a. prasidėjus europiečių (pradžioje – ispanų konkistadorų) antplūdžiui į Meksiką. Ispanų kolonistai susimaišė su vietinių tautų (ypač actekų, majų, otomių, mištekų, sapotekų ir kt.) atstovais, susidarė gausus metisų sluoksnis. Taip pat iš dalies įsimaišė ir vergų juodaodžių palikuonys. Tautinis branduolys susidarė XIX a. vykstant kovai prieš Ispaniją, dar labiau sustiprėjo po 1910–1917 m. vykusios Meksikos revoliucijos.

Metisai sudaro ~60–90 % šalies gyventojų, nors tikslius skaičius nusakyti sunku, nes daug metų Meksikos indėnai buvo skatinami asimiliuotis su ispanakalbiais ir „tapti metisais“. Baltieji sudaro ~9 % meksikiečių – tai daugiausia ispanų, italų, prancūzų, vokiečių kilmės žmonės (gyvena daugiau šiaurinėse valstijose). Juodaodžiai ir mulatai sudaro nedidelę meksikiečių dalį ir gyvena daugiausia Meksikos įlankos ir Ramiojo vandenyno pakrantėse (Oachakoje, Gerere, Verakruse). Taip pat yra arabų (libaniečių, sirų, irakiečių, palestiniečių), azijiečių (kinų, japonų, filipiniečių) kilmės meksikiečių.

Tradiciniai verslai – žemdirbystė (daugiausia auginami kukurūzai, pupelės, ryžiai, sorgai, kviečiai, taip pat medvilnė, cukranendrės, kavamedžiai, subtropiniai augalai, agavos), gyvulininkystė (laikomi galvijai, avys, kiaulės, arkliai). Dabar daug meksikiečių dirba pramonėje, paslaugų bare.

Kaimiškų vietovių meksikiečiai gyvena daugiausia padriko plano kaimeliuose (aldea) ir sodžiuose (rancheria). Bendruomenės centras – miestelis (pueblo). Jo centre – aikštė su bažnyčia, skveru, šuliniu arba fontanu, savivaldybės rūmais, mokykla. Nuo aikštės spinduliškai driekiasi gatvės. Namai statomi iš plūkto molio, plaušplyčių, akmens, medienos, šiaudų.

Tradicinis meksikiečių būstas paprastai vienos patalpos, neretai be langų, su plūkta asla. Miegama ant demblių, pietuose vietomis hamakuose. Stogas tropikuose paprastai šiaudinis, šiauriau – čerpinis. Atskirai nuo būsto įrengta virtuvė, klėtis (apskrita arba kvadratinė, kartais – vazos pavidalo kueskomatė), garinė pirtis (temaskalis). Turtingųjų namai – akmeniniai, su daugeliu patalpų, su verandomis, išdailintomis medžio raižiniais, su vidiniu kiemu (patijumi).

Tradicinė apranga susidarė persimaišius ispaniškiems ir indėniškiems rūbams. Iš indėnų perimti įvairiausi sandalai (gvaračesai). Vyrai dėvi medvilninius marškinius ir kelnes, ant pečių – serapė, dažnai raštuota, naktimis naudojama kaip užklotas, ant galvos – sombreras. Moterys dėvi medvilninę palaidinę ir siaurą arba platų, ilgą sijoną, šalį (rebosą), kuriuo per kaitrą dengia galvą, taip pat jame nešioja vaikus, mantą. Turtingųjų žemvaldžių kostiumą sudaro juodos siauros odinės kelnės, batai aukštais aulais, balti marškiniai su juodu kaklaraiščiu, trumpa liemenė arba striukė su sidabrinėmis sagomis ir raišteliais, didelė, gausiai išsiuvinėta skrybėlė.

Meksikietišką virtuvę sudaro kukurūzų patiekalai (ypač tortilijos), gaminiai iš pupelių, mėsos, sūrio, vartojami aštrūs padažai, prieskoniai. Pakrantėse vartojama daug žuvies, jūros gėrybių, pietuose – vaisių.

Meksikiečiai išlaikę turtingą dainuojamąją tautosaką, šokius. Žinomos lyrinės arba politinio pobūdžio dainos koridai, liaudies styginių orkestrai – mariači.^[3]

• 
  Meksikiečių pora (XX a. I pusė)
• 
  Šiaurietiškos polkos (Polka norteña) šokėjai
• 
  Visų Šventųjų dienos proga papuošti kapai Meksike
• 
  Verakruso gyventojai tradiciniais rūbais
• 
  Merginos iš Oachakos, pasipuošusios huipiliais
• 
  Afrikietiškos kilmės meksikietės iš Gerero
• 
  Menonitų šeima iš Čihuahua valstijos