Albatros C.I

Pradėjus gaminti galingesnius aviacinius variklius, I Pasauliniame kare dalyvaujančios šalys pradėjo keisti neginkluotus žvalgybinius lėktuvus ginkluotais modeliais. Vokietijos Imperijos aviacijoje šį pokytį žymėjo perėjimas nuo Idflieg sistemos tipo „B“ (neginkluoti žvalgybos ir artilerijos koregavimo orlaiviai) prie tipo „C“ neginkluoti žvalgybos ir artilerijos koregavimo orlaiviai).

Albatros C.I (gamyklinis kodas – L.6) buvo sukurtas 1915 m. pradžioje. Konstruktorius Robertas Thelenas jį projektavo kaip neginkluoto žvalgybinio modelio Albatros B.II (ir prieškarinio Albatros DD) šiek tiek padidintą ir didesniam varikliui pritaikytą versiją, kurioje piloto vieta buvo perkelta į priekį, o žvalgo kabinoje sumontuotas ratu sukiojamas 7,92 mm Parabellum MG14 kulkosvaidis.

Orlaivio konstrukcija buvo mišri – daugiausia medinė, korpusas dengtas fanera, sparnai aptraukti drobe. Albatros C.I variklio radiatorius buvo montuojamas ant bortų, didesnius variklius turėjusiuose modeliuose C.Ia ir C.Ib – sparne virš variklio. C.I viršutiniai sparnai buvo truputį ilgesni nei apatiniai. Uodega ir horizontalūs stabilizatoriai buvo trikampės formos.

Tuo metu galingas, 110 kW (150 AG) Benz Bz.III variklis orlaiviui suteikė pranašumo prieš daugumą Sąjungininkų orlaivių. Vėliau į C.I buvo montuojami galingesni varikliai – 118 kW (160 AG) Mercedes D.III ir 130 kW (180 AG) Argus As III. Pastarasis variantui C.Ia leido pasiekti 140 km/h greitį jūros lygyje ir pakilti iki 3000 m. aukščio.

Dėl tvirtumo ir puikių valdymo charakteristikų orlaivis buvo labai mėgiamas pilotų.

Toliau tobulinant C.I buvo sukurtas Albatros C.III – daugiausiai gamintas Albatros C modelis.

Pagal licenciją Albatros C.I taip pat gamino Roland (1915 m. rugpjūtis – lapkritis, 78 vnt.), Bayerische Flugzeug Werke, mokymams skirtą dvivietį modelį Albatros C.Ib nuo 1917 m. gamino įmonė Mercur Flugzeugbau. Austrijos-Vengrijos Imperijoje Albatros C.I gamino Oesterreichishc-Ungarische Albatros Werke (Oefag), jų pavadinimas buvo Albatros B.I(Ph)

Nors pagrindinė Albatros C.I paskirtis buvo žvalgyba ir mūšio lauko stebėjimas, jis taip pat buvo naudojamas kaip naikintuvas, bombonešis. Fronte Albatros C.I pasirodė 1915 m. pavasarį ir balandžio 30 d. jau dalyvavo karo veiksmuose. Albatros C.I fronte pasirodė kartu su tos pačios – „C“ klasės Aviatik C.I (šis modelis turėjo ir piloto kulkosvaidį), netrukus juos papildė LVG C.I. 1915 m. birželio pabaigoje Vokietijos Imperijos KOP frontuose turėjo 91 „C“ klasės orlaivį, iš jų 36 buvo Albatros C.I. Metų pabaigoje – iš 660 „C“ klasės orlaivių 228 buvo Albatros C.I. Daugiausiai Albatros C.I orlaivių – 349 – vienu metu Vokietijos Imperijos KOP buvo 1916 m. vasario mėn.

Tų pačių metų pabaigoje Vakarų fronte Albatros C.I pakeitė Albatros C.III. Likę Albatros C.I buvo naudojami mokymuisi. 1920 m., Sąjungininkų karinės kontrolės komisija Vokietijoje rado 595 vnt. įvairios būklės Albatros C.I.^[1]

Pilotuodamas Albatros C.I savo pirmą pergalę ore pasiekė Vokietijos Imperijos asas Oswald Boelcke (žvalgas – leitenantas von Wühlisch). Savo karjerą Albatros C.I oro žvalgo vietoje pradėjo ir Manfredas von Richhofenas.

Žinoma apie vienintelį išlikusį Albatros C.I – jo korpusas be sparnų eksponuojamas Lenkijos aviacijos muziejuje Krokuvoje.^[2]

Albatros C.I buvo vieni pirmųjų Lietuvos Karo aviacijos įsigytų orlaivių. Vienuolika mokymui tinkamų Albaltros C.Ib Lietuvos kariuomenė įsigijo iš Kauno Aleksoto aerodrome įsikūrusios 475 Vokietijos KOP eskadros (F/A 475). Jų serijiniai numeriai: 142, 4913, 4921, 4924, 4933, 4937, 4938, 4975, 13722, 13751, 13798. Dauguma jų buvo komplektuoti Mercedes D.III 130 kW (160 AG) varikliais (retesniais atvejais – 110 kW (150 AG) Benz Bz. III).^[3]

Lietuvos Karo aviacijoje Albatros C.Ib, taip pat ir Albatros B.II buvo naudojami pradiniam lakūnų mokymui ir lavinimuisi. Lėktuvai nebuvo pilnai perdažyti, naudojami su Lozenge kamufliažu, buvo uždažomi tik vokiški kryžiai. Yra žinoma, kad bent ant vieno Mokomosios eskadrilės Albatros C.Ib vokiški kryžiai buvo užpiešti ne trispalviu, o vienos ochros spalvos rombu be Vyčio.

Lietuviškuose apskaitos dokumentose šis orlaivis buvo įvardijamas "Alb. C.I".

Priešingai nei labai panašūs Albatros B.II, Albatros C.I Lietuvoje, Karo aviacijos dirbtuvėse, nebuvo gaminami. Lietuvos Karo aviacijoje Albatros C.I buvo naudojami iki ketvirto dešimtmečio pradžios, kai A. Gustaičio iniciatyva juos pakeitė Anbo III ir kiti modernesni lėktuvai.

C.I – dvivietis žvalgybinis orlaivis.

C.Ia – patobulinta versija su Argus As. III varikliu, gaminta Bayerische Flugzeugwerke ir Luft-Fahrzeug-Gesellschaft

C.Ia (Bay) – mokymams skirtas modelis su sudvejintu valdymu ir Argus As. III varikliu, gamintas Bayerische Flugzeug Werke (1917 m. užsakyta 300, dar 150 vnt. – 1918 m. birželio mėn.)[1]

C.Ib (Mer) – modelis su sudvejintu valdymu, radijo ir fotoaparatūra ir Mercedes D.III varikliu, gamintas Mercur Flugzeugbau (1917 m. užsakyta 250, dar 150 vnt. – 1918 m. birželio mėn.)[2]

C.Id -

C.If – mokymams skirtas modelis su sudvejintu valdymu. 1918 m. rugpjūčio mėn. 200 vnt. buvo užsakyti įmonėje Mercur Flugzeugbau. Tiek pat, su pneumatiniais amortizatoriais, buvo užsakyta Albatros įmonėje.

C.I-V – eksperimentinis modelis, 1 vnt.

  Austrija-Vengrija

• Austrijos-Vengrijos Karinės oro pajėgos

  Bulgarija

• Bulgarijos karalystės Karinės oro pajėgos – 2 vnt. (ir 18 Albatros C.III)

  Lietuva

• Lietuvos Karo aviacija – 11 vnt. (ir 11 vnt,. C.III)

  Lenkija

• Lenkijos Karinės oro pajėgos – 49 vnt. (ir 15 vnt,. C.III)

  Švedija

• Švedijos Karinės oro pajėgos

  Osmanų imperija

• Osmanų Imperijos Karinės oro pajėgos

  Vokietijos imperija

• Vokietijos Imperijos Karinės oro pajėgos – Luftstreitkräfte

  Vokietija

• Vokietijos Respublika – aviakompanija Lloyd Ostflug GmbH 1920–1921 m. naudojo du L.6 (Nr. D-132 ir D-142) ir du Albatros L.10

• (RU) Albatros C.I, Airwar.ru, http://www.airwar.ru/enc/other1/albc1.html
• (EN) Albatros C.I, History of War, http://www.historyofwar.org/articles/weapons_albatros_C_I.html
• (EN) Angelucci, Enzo. The Rand McNally Encyclopedia of Military Aircraft, 1914–1980. San Diego, California: The Military Press, 1983. ISBN 0-517-41021-4.
• (EN) Cowin, H.W. German and Austrian Aviation of World War I. Oxford, UK: Osprey Publishing Ltd, 2000. ISBN 1-84176-069-2.
• (EN) Gray, Peter and Owen Thetford. German aircraft of the First World War. London: Putnam, 1970, 2nd edition. ISBN 0-370-00103-6.
• (EN) Grosz, Peter M., Albatros C.I, Windsock Datafile no. 57, Albatros Productions, 1996, ISBN 0-948414-76-6
• (DE) Kroschel, G., Die deutschen Militärflugzeuge 1910–1918. Lohse-Eissing, Wilhelmshaven 1977, S. 67, 150, 160
• (DE) Nowarra, Heinz, Die Entwicklung der Flugzeuge 1914–1918. Lehmanns, München 1959
• (EN) Munson, Kenneth: Bomber 1914–1918. Orell Füssli, Zürich 1968, p. 109
• (LT) Ramoška, G., Pirmieji karo aviacijos lėktuvai 1919-23 m., Plieno Sparnai Nr.1 1992 m., https://www.plienosparnai.lt/page.php?81
• (EN) van Wyngarden, G. Early German Aces of World War I. Oxford, UK: Osprey Publishing Ltd, 2006. ISBN 1-84176-997-5