Albatros C.III

Kaip ir pirmtakas Albatros C.I, modelis C.III buvo mišrios, daugiausiai medinės konstrukcijos, korpusas dengtas fanera, sparnai aptraukti drobe. Pagrindinis skirtumas nuo pirmtako – pusapvalis vertikalus stabilizatorius, vietoje modelyje „C.I" naudoto trikampio. Tokia stabilizatoriaus forma suteikė geresnes valdymo charakteristikas.

Į „C.III" buvo montuojami benzininiai vienaeiliai 6 cilindrų varikliai - 110 kW (150 AG) galios „Benz Bz. III" arba 120 kW (160 AG) galios „Mercedes D.III". Kaip ir daugelyje to meto dviviečių lėktuvų, cilindrų galvutės išsikišdavo virš lėktuvo fiuzeliažo, o išmetamųjų dujų kolektorius ir išmetimo vamzdis buvo išvesti virš viršutinio sparno, taip smarkiai apribojant matomumą pilotui.

Iš pradžių „C.III" buvo ginkluotas tik žvalgo kulkosvaidžiu, tačiau jau 1916 m. pradžioje buvo nustatyta, kad be ženklaus poveikio skrydžio charakteristikoms jame galima montuoti su propeleriu sinchronizuotą piloto kulkosvaidį.^[1] Taip šalia variklio cilindrų galvučių buvo pradėtas montuoti su propeleriu sinchronizuotas vienas 7,92 mm kalibro LMG 08/15 kulkosvaidis. „C.III" tapo pirmuoju vokišku karo lėktuvu su tokia įranga.

Antroji orlaivio kabina buvo skirta žvalgui-bombarduotojui, ginkluotam ant Skarfo žiedo sukiojamu vienu 7,92 mm kalibro kulkosvaidžiu „Parabellum LMG14". Lėktuvas taip pat galėjo vežti iki 90 kg aviacinių bombų, sudėtų į keturis vertikalius dėklus fiuzeliaže tarp pilotų kabinų ar pakabintų ant išorinių laikiklių.^[2]

„Albatros C.III" buvo plačios paskirties orlaivis, naudotas žvalgybos ir ugnies koregavimo, fotožvalgybos, bombardavimo ir bombonešių palydos misijose. Pirmieji 12 orlaivių panaudoti fronte 1915 m. gruodžio mėnesį.^[3] Vienu metu daugiausiai C.III – 354 vnt. Vokietijos Luftstreitkräfte naudojo 1916 m. rugpjūčio mėn.^[4] 1917 m viduryje fronto daliniuose C.III buvo beveik nebelikę, nors orlaiviai buvo gaminami dar ir 1918 m. bei naudojami mokymams.^[3] Iš viso buvo užsakytas 2271 orlaivis.^[4]

Pirmojo Pasaulinio karo metais „Albatros C.III" orlaivius gamino Vokietijos įmonės „Albatros Flugzeugwerke“, taip pat „Deutsche Flugzeugwerke“, „Hansa-Brandenburg“, „Linke-Hofmann“, „LVG“ ir „Siemens-Schuckert“.

1916 m. 26 vnt. C.III, įskaitant 8 mokymui skirtus variantus, buvo eksportuoti į Bulgariją. Pagal Lokarno (Neuilly-sur-Seine) sutarties sąlygas 1920 m. jie buvo sunaikinti. Keletas orlaivių, naudotų Rytų fronte, buvo užgrobti ir naudoti Rusijos Imperijos armijoje.^[1]

1917 m. Vakarų Fronte naudotų moderniausių to meto naikintuvų techniniai duomenys:

C.III buvo plačiai naudojamas ir konfliktuose po I Pasaulinio karo – nuo 1920 m. pavasario Nepriklausomybės karuose Lietuva naudojo 12 tokių orlaivių,^[5] Lenkija, kovose su Lietuva, bolševikais, Ukraina, nuo 1919 m. – 15 vnt.,^[6] kai kurių šaltinių teigimu – 49 vnt., iš kurių 38 vnt. buvo įsigyti, kiti – užgrobti iš vokiečių 1918 m. lapkričio 14–15 d. Varšuvoje ir 1919 m. pradžioje Poznanėje Didžiosios Lenkijos sukilimo metu.^[7]

Po karo, 1926–1927 m. iš išlikusių dalių Bulgarijos valstybinis aviacijos fabrikas (DAR) pagamino 12 nelicencinių C.III kopijų, kurių indeksas buvo DAR-2.^[8][9][10] 1927–1928 m. Lietuvos Karo aviacijos dirbtuvėse buvo pagamintos trys nelicencinės „Albatros C.III" kopijos (1927 m. rugsėjo 6 d. – lietuviškas gamyklinis Nr. 20, 1927 m. rugsėjo 16 d. – Nr. 21, 1928 m. vasario 7 d. – Nr. 25).^[11]

Iš Vokietijos kaip kontribucija gauti pirmieji 11 vnt. „Albatros C.III" Lietuvą geležinkeliu pasiekė 1920 m. kovo 17 d.^[5] Šie orlaiviai buvo nepilnai sukomplektuoti: vokiečiai, perduodami orlaivius, nuėmė kai kuriuos prietaisus, dalis.^[5] Vėliau buvo įsigytas dar vienas (gamyklinis Nr. 793), kuris neskraidė, o buvo panaudotas atsarginėms dalims. Apskaitos dokumentuose lėktuvo tipo pvadinimas buvo trumpinamas į „Alb C.III".

Lietuvos karo aviacijoje „Albatros C.III" buvo padalinti tarp Oro (kovinės) eskadrilės ir Mokomosios eskadrilių.^[5] 1921 m. Oro (kovinę) eskadrilę išskaidžius į Pirmąją ir Antrąją, „Albatros C.III" buvo perduoti Antrajai.

Nepriklausomybės kovų metu „C.III" buvo naudojamas žvalgybos ir bombardavimo misijoms, taip pat pradinį apmokymą baigusių pilotų lavinimuisi. „Albatros C.III" buvo antras gausiausiai Nepriklausomybės kovose naudotas Lietuvos karo aviacijos orlaivis (po LVG C.VI). Iš viso šio karinio konflikto mūšiuose dalyvavo šeši „Albatros C.III" (gamykliniai Nr. 4171, 5081, 5084, 5086, 15298, 15292).^[12]

Nepriklausomybės kovų laikotarpiu karo veiksmų metu buvo sunaikinti du Lietuvos karo aviacijos „C.III". „Albatros C.III" (gamyklinis numeris 4171), 1920 m. spalio 3 d. sugedus varikliui nusileidęs priešo užnugaryje, buvo pačių lakūnų Vytauto Jablonskio ir Juozo Šabanavičiaus sudegintas. 1920 m. spalio 3 d. Antano Gustaičio pilotuojamas „Albatros C.III" (gamyklinis numeris 5056) perkrautas bombų, sudužo kildamas iš Aleksoto aerodromo; pilotas bei žvalgas J. Virbickas atsipirko lengvais sužeidimais.^[5][13]

Vieną „Albatros C.III" 1921 m. rugpjūčio 27 d. metų pradžioje laisvai samdomas lenkų kilmės lakūnas Mickevičius pagrobė ir nuvarė į Lenkijos okupuotą Vilnių;^[14] kartu pabėgo ir vienas lenkų kilmės civilis aviacijos tarnautojas.^[15]

Pilotų lavinimuisi „Albatros C.III" buvo naudojamas iki trečiojo dešimtmečio pabaigos. Dėl šios priežasties „Albatros C.III" tapo vienu daugiausiai avarijų patyrusių Lietuvos karo aviacijos orlaivių – daugiau avarijų atsitiko tik su „Halberstadt CL.IV".^[5] Priešingai nuo pastarojo orlaivio, „Albatros C.III" avarijose žuvusių pilotų skaičius yra mažesnis, nes dėl mažesnio smukos greičio, mažesnės sparnų apkrovos ir didesnių matmenų, jie buvo lengviau suvaldomi.

Paskutinieji du Karo aviacijos „Albatros C.III" (Nr. 5081 ir Nr. 5082) buvo nurašyti 1938 m. ir Gaižiūnų poligone panaudoti kaip taikiniai bombonešių pilotų mokymui.^[16]

  Austrija-Vengrija

• Austrijos-Vengrijos Imperijos karinės oro pajėgos

  Bulgarija (Bulgarijos Karalystė)

• Bulgarijos karališkosios karinės oro pajėgos (įskaitant iki 12 DAR-2)

  Latvija

• Latvijos karinės oro pajėgos

  Lietuva

• Lietuvos karinės oro pajėgos.
  • Oro (kovinė) / Pirmoji eskadrilė (1920-1921 m.)
  • Mokomoji eskadrilė

  Lenkija

• Lenkijos karinės oro pajėgos (15 vnt.)

  Turkija (Osmanų Imperija)

• Osmanų imperijos karinės oro pajėgos (registracijos Nr. nuo AK 8 iki AK 41)

  Suomija

• Suomijos karinės oro pajėgos

  Vokietijos imperija

• Karinės oro pajėgos - Luftstreitkräfte

• Karinių jūrų pajėgų aviacijos dalinys – Marine Flieger-Abteilung

  Vokietija (Vokietijos Respublika)

• Danziger Luft-Reederei (iki 1921 m.)

• C.VI - (gamyklinis indeksas L 16) - 300 mm trumpesnis ir 20 kg lengvesnis modelis su sustiprintais variklio skyriaus lonžeronais, pritaikytais apie 15 kg lengvesniam ir šiek tiek ilgesniam 180 AG (134 kW) galios šešių cilindrų oru aušinamam vienaeiiliam varikliui „Argus As III". Dėl lengvesnio variklio ir kitų patobulinimų juo pavyko pasiekti ~4% didesnį greitį. 1916 m. užsakyta pagaminti nedidelė serija (serijos Nr. nuo 1775/16 iki 1849/16). Žinoma tik apie vieną užsakymą, tačiau fronto inventoriaus sąraše (vok. Frontbestand) 1917 m. nurodyta 111 šio tipo orlaivių. Vėlesni autoriai mano, kad tai klaida.^[17]

• W.2 - Hidroplanas su dviem plūdėmis, modifikuotais spyriais tarp kabinos ir viršutinio sparno, gerokai didesne vairo plunksna, į kurį buvo montuojamas Mercedes D.II variklis, ginkluotas kulkosvaidžiu „Parabellum MG14" stebėtojo kabinoje. 1916 m. birželio mėn. pagamintas vienintelis egzempliorius.

• (RU) Albatros C.III, http://www.airwar.ru/enc/other1/albc3.html
• (EN) Bernád, Dénes (July–August 2001). „Balkan Birds: Thirty-Five Years of Bulgarian Aircraft Production“. Air Enthusiast (94): 18–30. ISSN 0143-5450
• (PL) Chołoniewski, Krzysztof, Bączkowski, Wiesław: Samoloty wojskowe obcych konstrukcji 1918-1939 – Tomik 1. Warszawa: Wydawnictwo Komunikacji i Łączności, 1987. ISBN 83-206-0566-0.
• (EN) Grosz, Peter M. (1989). Albatros C. III. Berkhamsted: Albatros Productions. ISBN 0-948414-17-0.
• (PL) Kaczkowski, Ryszard: Albatros C-III. „Skrzydlata Polska”. 9/1971, 28 lutego 1971. Warszawa: Wydawnictwa Komunikacji i Łączności. ISSN 0137-866X. OCLC 839207783
• (EN) Klaauw, Bart van der (March–April 1999). „Unexpected Windfalls: Accidentally or Deliberately, More than 100 Aircraft 'arrived' in Dutch Territory During the Great War“. Air Enthusiast (80): 54–59. ISSN 0143-5450.
• (LT) Lietuvos karo aviacijos pirmoji eskadrilė (Įkūrimo dvidešimtmečiui). Pasakoja Jonas Mikėnas, "Plieno sparnai" Nr. 1, 1992 m.
• (PL) Morgała, Andrzej: Samoloty wojskowe w Polsce 1918-1924. Warszawa: Lampart, 1997. ISBN 83-86776-34-X.
• (DE) Nemsch, Volker: Die Fliegerei des Ersten Weltkrieges. Germany: QAU, 2003. ISBN 3-930571-71-4.
• (LT) Nepriklausomybės karai. Lėktuvai, Plieno Sparnai.
• (LT) Steikūnas, J., Paskutinis Albatrosų skridimas, Lietuvos Sparnai 1938-10, Plieno sparnai, https://plienosparnai.lt/page.php?42
• (LT) Peseckas, V., Pabėgimas pas priešą, Plieno Sparnai 1971 m., Nr. 2-3.
• (LT) Ramoška G., Lėktuvai, pagaminti Kaune, Plieno Sparnai Nr. 4.
• (LT) Ramoška, G., Lietuvos Aviacija Nepriklausomybės karuose, Plieno Sparnai Nr. 2, 1994 m.
• (LT) Ramoška, G., Pirmieji karo aviacijos lėktuvai 1919-23 m., Plieno Sparnai Nr. 1 1992 m.
• (DE) Sharpe, Michael, Lüdeke, Alexander: Doppeldecker, Dreifachdecker & Wasserflugzeuge, Gondrom, Bindlach 2001, ISBN 3-8112-1872-7