pra-

pra-

1. veiksmažodžių vediniai su juo žymi:
   1. veiksmą pro ko nors šalį:
      • praeiti, prašauti, pravažiuoti, pravesti.
   2. veiksmą, einantį per ką nors kiaurai:
      • prakirsti, pralaužti, pramušti.
   3. tarpo padarymą ar pasidarymą:
      • prakiurti, praplėsti, praskirti.
   4. netekimą, nustojimą ar išnykimą, dingimą ko nors:
      • pragaišti, pragerti, praleisti (pinigus), pralošti, pražūti.
   5. laiko praleidimą, ką nors darant:
      • pramiegoti, praplepėti, prastovėti.
   6. mažybės veiksmą:
      • pramokti, prapjauti (malkų), prasikulti, prasimalti, praverti.
   7. pralenkimą, nurungimą:
      • praaugti.
   8. veiksmo pradžią:
      • prabilti, praimti, prajukti, prašvisti.
   9. veiksmo galą:
      • pralobti, praryti, pražilti.
   10. individualios reikšmės veiksmą:
       • pradėti, pranešti, prapulti, prarasti, praversti.
2. daiktavardžiai su juo žymi:
   1. veiksmo padarinį, iš veiksmo kilusį daiktą:
      • pradaras, pralauža.
   2. su veiksmu susijusią abstrakčią sąvoką:
      • prastova, pražanga.
3. būdvardžiai su juo žymi turėjimą iš veiksmo einančių ypatybių:
   • pralaidus, pranašus, pratisas, pravartus.
4. jį turi prieveiksmiai:
   • prabėgomis, pradieniui, pramečiui