futuro

• (Ispanija) TFA: [fuˈtu.ɾo]

futuro (vyr. g.)

1. • ateities ^(lt)
   • vėlesnis ^(lt)
   • tolimesnis ^(lt)
     • Ambas funciones son igualmente importantes para la estabilidad futura de Timor-Leste.
       • Abi funkcijos yra vienodai svarbios tolimesniam Rytų Timoro stabilumui.
2. • būsimas ^(lt)
   • būsimasis ^(lt)
     • Manuela es mi futura esposa.
       • Manuela yra mano būsimoji žmona.

Žr. prie daiktavardis.

futuro (vyr. g.)

1. ateitis ^(lt)
2. būsimasis laikas ^(lt)
3. būsimasis ^(lt) (šnek.)
   • Apibūda būsimąjį vyrą; jei šis žodis vartojamas mot. formoje (žr. futura) - būsimąją žmoną.

• Ispanų kalbos būsimasis laikas beveik visiškai atitinka lietuvių k. būsimąjį laiką ir apibūdina veiksmus, kurie vyks arba įvyks ateityje. Jis gali būti vartojamas ir tiesioginėje, ir tariamojoje nuosakose, tačiau tariamosios nuosakos atveju tai laikoma archaiškumu, retenybe, kuri dažniausiai sutinkama teisinėje kalboje, dokumentuose, įstatymuose. Šiuolaikinėje ispanų kalboje yra įprasta pakeisti tariamosios nuosakos būsimąjį laiką kitų laikų potipiais. Būsimasis laikas gali būti vartojamas šiais atvejais:
  • Apibūdinant veiksmą, kuris vyks arba įvyks ateityje ir kuris pasižymi nebaigtumo savybe. Apibūdinamojo veiksmo laikas gali apsiriboti tikra, numanoma, įsivaizduojama arba klaidinga ateitimi. Šiuo atveju tariamosios nuosakos būsimasis laikas dažniausiai būtų pakeičiamas tariamosios nuosakos esamuoju laiku.
    • Tiesioginė nuosaka:
      • Mañana llegará Juan.
        • Chuanas atvyks rytoj.
      • Estudiaré mucho mañana.
        • Aš rytoj ilgai mokysiuos.
    • Tariamoji nuosaka:
      • Digan lo que dijeren, el escritor nace, no se hace.
        • Nesvarbu ką kiti besakytų, rašytojais gimstama, o ne tampama.
  • Apibūdinant veiksmą, kuris jau bus įvykęs prieš kitą ateities veiksmą (perfektas; baigtinis, atliktinis laikas). Šioje situacijoje veiksmažodžio konstrukcija atrodytų taip: atitinkamai transformuotas pagalbinis veiksmažodis haber + vartojamojo veiksmažodžio būtojo laiko dalyvis. Verta paminėti, kad šiuo atveju tariamosios nuosakos būsimasis laikas dažniausiai būtų pakeičiamas tariamosios nuosakos būtuoju baigtiniu laiku.
    • Tiesioginė nuosaka:
      • Habrán obtenido permiso.
        • Jie bus gavę leidimą.
    • Tariamoji nuosaka:
      • Cuando por fin llegues, hubiéremos terminado la película.
        • Mes jau būsime baigę žiūrėti filmą, kai tu pagaliau čia nusigausi.
  • Apibūdinant veiksmą, kuris vyks arba įvyks netrukus, artimoje ateityje. Šioje situacijoje veiksmažodžio konstrukcija atrodytų taip: atitinkamai transformuotas veiksmažodis ir + prielinksnis a + vartojamojo veiksmažodžio bendraties forma.
    • Ella va a comprar un coche nuevo.
      • Jinai ketina nusipirkti naują automobilį.
    • Pronto voy a irme de aquí.
      • Netrukus išeisiu iš čia.
  • Duodant nurodymus, įsakymus.
    • No robarás.
      • Tu nevogsi.
    • Obedecerás a tus abuelos.
      • Tu klausysi savo senelių.
• Daugiau informacijos apie ispanų k. veiksmažodžių laikus ir nuosakas galima rasti čia.

• Vienaskaita: futuro („ateitis“)
• Daugiskaita: futuros („ateitys“)

Iš lotynų k. futurus, žodžio esse netaisyklingojo dalyvio formos, iš indoeuropiečių prokalbės *bhū-, *bʰew- („egzistuoti, tapti“).

• Giminystė ir santykiai
• Gramatika
• Laikas

futuro (vyr. g.)

1. būsimasis laikas ^(lt) (vyr. g.) (Gramatika)

futuro

1. būsimas ^(lt) (vyr. g.) (kas vyks ateityje)
2. būsima ^(lt) (mot. g.) (kas vyks ateityje)