Zamostė

Zamostė lenk. Zamość
Rotušė
Zamostė 50°43′01″š. pl. 23°15′11″r. ilg. / 50.717°š. pl. 23.253°r. ilg. / 50.717; 23.253 (Zamostė)
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Liublino vaivadija
Gyventojų (2022)	59 274
Plotas	30,34 km²
Tankumas (2022)	1 954 žm./km²
Pašto kodas	nuo 22-400 iki 22-410
Tinklalapis	www.zamosc.pl
UNESCO	(angl.) (pranc.): 564

Zamòstė ^[1][2] (arba Zamòscis;^[3] lenk. Zamość) – miestas-apskritis pietryčių Lenkijoje, Liublino vaivadijoje, 240 km į pietryčius nuo Varšuvos, 90 km nuo Liublino, 60 km nuo Ukrainos sienos. Už 20 km plyti Roztocze nacionalinis parkas. Zamostės renesanso stiliaus senamiestis nuo 1992 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. „Idealų miestą“ kūrė italų architektas Bernardo Morando iš Padujos. Miestas išlaikęs originalų planą ir jį saugojančius gynybinius įtvirtinimus. Statiniams būdingos susipynusios Italijos ir Centrinės Europos architektūrinės tradicijos.

Miestą prekybiniame kelyje, jungiančiame Vakarų ir Šiaurės Europą su Juodąja jūra, 1580 m. įkūrė ATR etmonas Janas Zamoiskis. XVI–XVII a. miestas klestėjo, o Zamostės tvirtovė buvo viena įspūdingiausių to meto ATR: miestą juosė galingų bastionų, kurtinų ir gynybinių griovių sistema, išnaudojanti Labunkos ir Topornicos upių ir pelkėtų slėnių teikiamus gamtinius pranašumus. Tvirtovė statyta tikintis galimų totorių antpuolių.

1648 m. Zamostę buvo apgulę Bogdano Chmelnickio kazokai, vėliau, per Šiaurės karą, Švedijos, Saksonijos kariuomenės, abiem atvejais miestas išsilaikė. 1772–1809 priklausė Galicijai, po 1809 m, pateko į Varšuvos kunigaikštystės sudėtį, Rusijos imperiją. XIX a. miestas buvo Liublino gubernijos Zamostės apskrities centras.^[4] 1916 m. nutiestas geležinkelis.

• Bardejovas, Slovakija
• Lafboras, Anglija (Loughborough)
• Švabijos Halis, Vokietija (Schwäbisch Hall)
• Sumai, Ukraina
• Žovkva, Ukraina

• Oficiali svetainė
• Pasaulio paveldo miestas

Ž • A • R Liublino vaivadijos suskirstymas 20 apskričių Bialos apskritis · Bilgorajaus apskritis · Chelmo apskritis · Hrubešuvo apskritis · Januvo apskritis · Krasniko apskritis · Krasnystavo apskritis · Lenčnos apskritis · Liubartuvo apskritis · Liublino apskritis · Lukuvo apskritis · Opolės apskritis · Parčevo apskritis · Pulavų apskritis · Radzynio apskritis · Rykų apskritis · Svidniko apskritis · Tomašuvo apskritis · Vlodavos apskritis · Zamostės apskritis 4 miestai-apskritys Chelmas · Liublinas · Palenkės Biala · Zamostė

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Lenkijoje Materialusis Krokuvos senamiestis (1978) · Veličkos druskos kasyklos (1978) · Belovežo giros nacionalinis parkas (1979, kartu su Baltarusija) · Aušvicas/Birkenau – nacių Vokietijos koncentracijos ir naikinimo stovykla (1979) · Varšuvos senamiestis (1980) · Zamostės senamiestis (1992) · Torūnės viduramžių miestas (1997) · Malborko teutonų ordino pilis (1997) · Zebžydovos Kalvarija: manierizmo architektūra ir parko kraštovaizdžio kompleksas bei piligrimų parkas (1999) · Taikos bažnyčios Javore ir Svidnicoje (2001) · Pietinės Mažosios Lenkijos medinės bažnyčios (2003) · Muskau/Mužakovo parkas (2004, kartu su Vokietija) · Vroclavo Šimtmetinė salė (2006) · Lenkijos ir Ukrainos Karpatų medinės cerkvės (2013, kartu su Ukraina) · Tarnovske Gurų švino, sidabro ir cinko kasykla ir jos vandens sistema (2017) · Kšemionkų priešistorinės titnago kasyklos (2019) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2021, kartu su 19 kitų valstybių) Nematerialusis Krokuvos prakartėlės (2018) · Drevinė bitininkystė (2020, kartu su Baltarusija) · Gėlių kilimų tradicija devintinių procesijose (2021) · Medžioklė su sakalais, gyvasis žmonijos paveldas (2021, kartu su 22 kitomis valstybėmis) · Miško plukdymas (2022, kartu su 5 kitomis valstybėmis)