Vyskupo miegamasis
Vyskupo miegamasis | |
---|---|
Kilmės šalis | Italija Prancūzija |
Režisierius | Dino Risi |
Metai | 1977 |
Žanras | drama, komedija |
Trukmė | 110 min. |
Kalba | italų |
IMDb įrašas |
Vyskupo miegamasis (it. La stanza del vescovo) – 1977 m. sukurtas filmas.
Pagrindiniai aktoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Aktorius – vaidmuo
- Ugo Tognazzi – Mario
- Ornella Muti – Matilda
- Patrick Dewaere – Marko
- Lia Tanzi – Landina
- Gabriella Giacobbe
- Max Turilli
- Piero Mazzarella
- Renzo Ozzano
Turinys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės
Veiksmas vyksta pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Jaunuolis vardu Marko apsistoja savo pažįstamo advokato Mario namuose. Jis apgyvendinamas kambaryje, kurio spintoje nuo senų laikų kabo kunigo sutana ir todėl šis vadinamas vyskupo miegamuoju. Mario gyvena kartu su žmona ir šios brolio žmona Matilda. Tarp Marko ir Matildos užsimezga romantiška draugystė, tačiau situacija komplikuota: jos vyras po karo dar laikomas dingusiu be žinios, Landina jos nemėgsta, o Mario elgiasi pernelyg lipšniai.
Marko su Mario išvyksta į iškylą pakeliui sutikdami dar dvi merginas. Mario papasakoja jam apie neva jo artimus santykius su Matilda, tačiau tai neatšaldo jo susidomėjimo mergina. Netrukus gaunamas pranešimas, kad Matildos vyras oficialiai paskelbtas žuvusiu, todėl šio sesuo pareiškia, kad Matilda negaus jokio palikimo ir turi jau sekančią dieną išsikraustyti iš namų.
Kitą rytą Mario žmona randama negyva. Tai paranku ir Mario, ir Matildai, kuri tikina Marko puoselėjanti šiam karštus jausmus, kuriems dabar dar labiau trukdo Marko. Ji įtikina šį duoti parodymus policijai, kad nusikaltimo naktį netoliese matė Mario, nors šis tvirtina priešingai. Negalėdamas atsispirti merginos kerams, Marko taip ir pasielgia. Mario policijoje viską neigia, tačiau vėliau netikėtai savo kambaryje nusižudo, tarsi patvirtindamas savo kaltumą. Matilda paveldi ne tik brolio, bet ir Mario turtus, tačiau Marko nusprendžia nelikti su ja.
Apdovanojimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- David di Donatello – geriausias scenarijus
- Italijos nacionalinis kino žurnalistų sindikatas (nominacija) – geriausias aktorius (U. Tognazzi)