Vestfoldas (regionas)

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Rytų Norvegijos regionas: Vestfold

Šalis	Norvegija (Vestfoldas)
Tautos	norvegai
Miestai	Tionsbergas

Regionas Vikeno žemėlapyje

Vestfoldas (norv. Vestfold) – istorinis-geografinis regionas Norvegijoje, Rytų Norvegijos pajūrinėje dalyje (Vikene). Administraciškai sutampa su Vestfoldo apskritimi. Didžiausias miestas – Tionsbergas.

Regiono plotas – 2225 km², gyventojų skaičius – 227798 (2008 m.).

Geografija

Regionas išsidėstęs Skagerako pakrantėje, į vakarus nuo Oslo fjordo. Tai davė jam pavadinimą, mat Vestfoldas reiškia „į rytus nuo Foldo“ (taip senovėje buvo vadinamas Oslo fjordas). Į pietvakarius nuo jo yra Grenlandas, o šiaurės rytuose – Eikeris, rytuose (už fjordo) – Folo ir Estfoldas, šiaurės vakaruose – Numedalis. Vakaruose regionas pereina į aukštumas – Vidurio Telemarką.

Regionui būdingos pajūrio lygumos. Teka viena didžiausių Norvegijoje upių – Niumdalslogenas.

Istorija

Vestfoldas yra vienas svarbiausių Norvegijos valstybingumo židinių. Čia pastatytas seniausias Norvegijoje miestas Kaupangas, o dabartinė apskrities sostinė Tionsbergas yra seniausias iki mūsų dienų egzistuojantis Norvegijos miestas. Šie miestai buvo labai svarbūs viduramžių vikingų prekyboje.

VII a. čia susiformavo atskira Vestfoldo karalystė. Netrukus joje įsitvirtino Inglingų dinastija, kuri buvo kilusi iš Švedijos (Svealando). Dinastija atėjo, kuomet Solioro karalystės šiaurės kalnuose karalius Halfdanas Baltieji Kaulai nukariavo dideles sritis, įskaitant Toteną, Hadelandą, Hedmarkeną, Romerikę, o galiausiai prisijungė ir dalį Vestfoldo. Tačiau Vestfolde galutinai įsitvirtino tik jo sūnus Eisteinas, kuris vedė senojo Vesfoldo karaliaus Eriko Agnarsono dukterį Hildą, ir paveldėjo sostą. Nuo tada Inglingai valdė Vestfoldą kartu su Romerike.

Kaip ir kitų Vikeno karalysčių, Vestfoldo atstovai rinkdavosi Borgartingo liaudies susirinkime Sarpsborge. Inglingams išplėtus savo giminystės ryšius didžiumoje Rytų Norvegijos karalysčių, formavosi prielaidos jų suvienijimui. Tai buvo padaryta IX a. iš Vestfoldo, valdant Haraldui Gražiaplaukiui.

Tačiau netrukus Norvegija vėl padalinta į smulkias karalystes tarp Haraldo sūnų, o Norvegijos politinis centras perkeltas į Vakarų Norvegiją. Vestfoldą gavo jo sūnus Bjornas Pirklys. Šį nužudžius jo broliui Norvegijos karaliui Erikui Kruvinajam Kirviui, Vestfoldą perėmė jo brolis Olavas Haraldsonas (valdęs Vigulmarką).

Vėliau Vestfoldas, kaip ir visas Vikenas, atiteko Danijai, kuri čia viešpatavo tiesiogiai. Norvegijoje X a. į valdžią grįžus Gražiaplaukio dinastijai, Vestfoldas kaip karalystė buvo panaikintas. XI a. čia sukurta Vestfoldo apskritis. Nuo XII a. perėjus į syssel sistemą, Vestfoldas priklausė Tionsbergo apygardai (Tønsbergsysle).

1308 m. sukūrus lėnus, regionas priskirtas Akešhiuso lėnui (nuo 1662 m. – amtui). Jį sudarė dvi grafystės (grevskap): Laurvigenas ir Jarlsbergas.

Konungai

Erikas Agnarsonas
Halfdanas Baltieji Kaulai
Eisteinas Halfdansonas
Halfdanas Švelnusis
Gudriodas Medžiotojas
Halfdanas Juodasis, kartu su broliu Olavu Gudriodsonu
Ragnvaldas Aukštieji Kalnai
Haraldas Gražiaplaukis
Bjornas Pirklys (–927)
Olavas Haraldsonas (927–934)
Haraldas Gudriodsonas Grenskė, 976–987