Ukrainos ekonomika

Ukraina

Istorija Istorinės žemės Kijevo Rusia LDK ATR Rusijos imperija ULR, VULR, KLR Ukrainos SSR Politinė sistema Aukščiausioji Taryba Politinės partijos Politikai Geografija Administracinis suskirstymas Ukrainos miestai Ukrainos upės Gyventojai Ukrainiečiai Ukrainiečių kalba Kita Ekonomika Transportas Ryšiai Ginkluotosios pajėgos Tarptautiniai santykiai Ukrainiečių valgiai Šventės

Labiausiai išsivysčiusios Ukrainos pramonės šakos – sunkioji pramonė, transportas bei energetika.

Labiausiai išsivystę ekonominiai regionai – Donbasas (Donecko ir Luhansko sritys), Padnieprė (Dniepropetrovsko bei Zaporožės sritys), taip pat Kijevo, Charkovo, Odesos bei Lvovo miestai.

Anksčiau buvusi svarbiu Tarybų Sąjungos žemės ūkio ir pramoniniu regionu, šiuo metu Ukraina yra priklausoma nuo Rusijos energijos šaltinių tiekimo, ypatingai gamtinių dujų, nors pastaruoju metu bando diversifikuoti šių išteklių tiekimą.

Dėl neįvykdytų esminių struktūrinių reformų Ukrainos ekonomika yra neatspari išoriniams ekonominiams sukrėtimams. Po 1991 m. vyriausybė liberalizavo beveik visas kainas ir sukūrė teisinį pagrindą privatizacijai, tačiau didelis pasipriešinimas reformoms vyriausybės viduje lėmė tai, kad reformos greitai įstrigo. 1994 m. hiperinfliacija pasiekė 10 650%. Vėliau pradėtos vykdyti radikalesnės reformos, taip pat ir žemės ūkyje. Pirmieji pakilimo ženklai atsirado 1996–1997 m., tačiau 1998 m. šalį sukrėtė finansinė krizė ir augimas atsinaujino tik 2000 m.

Akmens anglys daugiausiai kasamos Donecko, Lvovo-Voluinės akmens anglių bei Dniepro anglių baseinuose. 2001 m. buvo iškastos 80 257 473 tonų akmens anglių. Iš jų:

• Donecko srityje – 43 540 549 t.
• Luhansko srityje – 21 548 749 t.

Pagrindinės šakos – juodoji ir spalvotoji metalurgija, koksochemija. Juodosios metalurgijos produkcijos eksportas sudaro beveik pusė nuo visos sunkiosios metalurgijos eksporto. Taip pat metalurgija sudaro apie 25 % visos šalies pramoninės gamybos 96 955,5 mln. grivinų 2005 m.).

Šalyje išvystyta sunkioji, tarporto, elektrotechninė mašinų gamyba, gaminami lėktuvai, laivai, karinė-kosminė, tikslioji technika.

Ukrainoje Tarybų Sąjunga pastatė keturias automobilių gamyklas: LuAZ, ZAZ, LAZ, KrAZ. Po nepriklausomybės atkūrimo pastatyta ir keletas naujų gamyklų Borypilyje (Kijevo sritis), Užkarpatės srityje.

Šiuo metu šios įmonės gamina automobilius ir sunkvežimius Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, Moldovos, Gruzijos, Kazachstano bei Kirgistano rinkoms.

Ukrainos gamyklos, bendradarbiaudamos su Vakarais, gamina NVS rinkai šiuos automobilius:

• Laz-5208, Laz-А183 „Сity“, Laz-АХ183 „Oro uostas“ (LAZ; komplektuojami su Mercedes-Benz varikliais)
• Luaz 1301, Luaz 1302 (LuAZ)
• ZAZ Taurija Nova, ZAZ Taurija Pickup, ZAZ Slavuta]] (ZAZ; savo gamybos varikliai sukurti bendradarbiaujant su „Daewoo“ specialistais).

Pastaruoju metu Ukrainoje vis įgauna populiarumą vakarietiški automobiliai. Kadangi muitai dideli, o susidomėjimas didėja pačios gamyklos atėjo į šalį. Ukrainoje sėkmingai surinkinėjami šie automobiliai: Daewoo Nabira, Daewoo Lanos, Mercedes-Benz E-class, Mercedes-Benz C-class, Opel Astra (ZAZ); Škoda Fabia, Škoda Octavia (Eurocar), Subaru Impreza (LuAZ).

Taip pat Ukrainoje surenkami ir rusiški automobiliai: Lada 2104, 2107 (LuAZ), GAZ Gazel', Sobol' bei 3102 „Volga“(surenkami Kijeve, Černigove ir Simferopolyje)

Ukraina elektroenergijos eksportuotoja. Pagal valstynės įmonės „Ukrinterenergo“ 2006 metais šalis eksportavo 10,5 mldr. kilovatvalandžių (kW/h) elektroenergijos. Pagrindiniai jos pirkėjai – Vengrija, Lenkija, Slovakija, Rumunija bei Moldova.

Respublikos branduolinės energijos veiklą prižiūri valstybinė energetinė įmonė „Energoatom“. Pagal 2006 m. duomenis Ukrainoje buvo 4 branduolinės jėgainės, su 15-kos dirbančių energoblokų bendroje įskaitoje.

Taip pat Ukrainoje yra dvi neveikiančios AE:

• Černobylio AE – nuo 2000 m. gruodžio 15 d. galutinai išvesta iš eksplotacijos.
• Krymo AE – sustabdytos statybos dar tarybiniais laikais įsikišus žaliesiems.

2004 m. Ukrainos atominės elektrinės pagamino 53,2% šalies elektroenergijos. Iki 2030 metų valstybė planuoja pastatyti devynis naujus energoblokus, dar du energoblokai bus skirtingų stadijų statybuose.

Pagrindinis straipsnis – Ukrainos transportas.

Bendras automobilių kelių ilgis sudaro 169 491 km, geležinkelių – 22 473 km. Dniepro ir Dunojaus upės nadojamos krovinių gabenimui. Išvystytas naftotiekių (20 070 km) ir dujotiekių (4 530 km) tinklas. Pagrindiniai jūrų uostai – Odesa, Čornomorskas, Mariupolis, Sevastopolis, Mykolajivas. Dirba Boryspilio, Dnipro, Donecko, Odesos, bei Simferopolio tarptautiniai oro uostai.

BVP – 337,4 mldr. JAV dolerių^[1]

BVP augimas – 6,9% (2007 m. duomenys).

BVP vienam gyventojui – $8 624^[1], sektoriams: žemės ūkiui – 9,2%, pramonei – 32,6%, paslaugoms – 58,2% (2007 m. duomenys).

Valiuta – UAH Ukrainos grivina,

Infliacija – 16,6%.^[2]

Nedarbas – 2,5% (oficialiai; 2007 m. duomenys)

Pagal Ukrainos statistikos komiteto duomenis.

Vikiteka: Ukrainos ekonomika – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Ukrainos ekonomikos rezultatai ir prognozės (rusų kalba) Archyvuota kopija 2008-08-21 iš Wayback Machine projekto.
• Ukrainos įmonių katalogas (rusų kalba)