Pereiti prie turinio

Ukrainos ekonomika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ukraina


Ukrainos ekonomika (ukr.k.)

Labiausiai išsivysčiusios Ukrainos pramonės šakos – sunkioji pramonė, transportas bei energetika.

Labiausiai išsivystę ekonominiai regionai – Donbasas (Donecko ir Luhansko sritys), Padnieprė (Dniepropetrovsko bei Zaporožės sritys), taip pat Kijevo, Charkovo, Odesos bei Lvovo miestai.

Anksčiau buvusi svarbiu Tarybų Sąjungos žemės ūkio ir pramoniniu regionu, šiuo metu Ukraina yra priklausoma nuo Rusijos energijos šaltinių tiekimo, ypatingai gamtinių dujų, nors pastaruoju metu bando diversifikuoti šių išteklių tiekimą.

Dėl neįvykdytų esminių struktūrinių reformų Ukrainos ekonomika yra neatspari išoriniams ekonominiams sukrėtimams. Po 1991 m. vyriausybė liberalizavo beveik visas kainas ir sukūrė teisinį pagrindą privatizacijai, tačiau didelis pasipriešinimas reformoms vyriausybės viduje lėmė tai, kad reformos greitai įstrigo. 1994 m. hiperinfliacija pasiekė 10 650%. Vėliau pradėtos vykdyti radikalesnės reformos, taip pat ir žemės ūkyje. Pirmieji pakilimo ženklai atsirado 1996–1997 m., tačiau 1998 m. šalį sukrėtė finansinė krizė ir augimas atsinaujino tik 2000 m.

Akmens anglių pramonė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Akmens anglys daugiausiai kasamos Donecko, Lvovo-Voluinės akmens anglių bei Dniepro anglių baseinuose. 2001 m. buvo iškastos 80 257 473 tonų akmens anglių. Iš jų:

Metalurgijos pramonė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinės šakos – juodoji ir spalvotoji metalurgija, koksochemija. Juodosios metalurgijos produkcijos eksportas sudaro beveik pusė nuo visos sunkiosios metalurgijos eksporto. Taip pat metalurgija sudaro apie 25 % visos šalies pramoninės gamybos 96 955,5 mln. grivinų 2005 m.).

Mašinų gamyba

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
An-225

Šalyje išvystyta sunkioji, tarporto, elektrotechninė mašinų gamyba, gaminami lėktuvai, laivai, karinė-kosminė, tikslioji technika.

Automobilių pramonė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
LAZ troleibusas Ternopilyje

Ukrainoje Tarybų Sąjunga pastatė keturias automobilių gamyklas: LuAZ, ZAZ, LAZ, KrAZ. Po nepriklausomybės atkūrimo pastatyta ir keletas naujų gamyklų Borypilyje (Kijevo sritis), Užkarpatės srityje.

Šiuo metu šios įmonės gamina automobilius ir sunkvežimius Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, Moldovos, Gruzijos, Kazachstano bei Kirgistano rinkoms.

Ukrainos gamyklos, bendradarbiaudamos su Vakarais, gamina NVS rinkai šiuos automobilius:

Pastaruoju metu Ukrainoje vis įgauna populiarumą vakarietiški automobiliai. Kadangi muitai dideli, o susidomėjimas didėja pačios gamyklos atėjo į šalį. Ukrainoje sėkmingai surinkinėjami šie automobiliai: Daewoo Nabira, Daewoo Lanos, Mercedes-Benz E-class, Mercedes-Benz C-class, Opel Astra (ZAZ); Škoda Fabia, Škoda Octavia (Eurocar), Subaru Impreza (LuAZ).

Taip pat Ukrainoje surenkami ir rusiški automobiliai: Lada 2104, 2107 (LuAZ), GAZ Gazel', Sobol' bei 3102 „Volga“(surenkami Kijeve, Černigove ir Simferopolyje)

Chmelnyckio AE

Ukraina elektroenergijos eksportuotoja. Pagal valstynės įmonės „Ukrinterenergo“ 2006 metais šalis eksportavo 10,5 mldr. kilovatvalandžių (kW/h) elektroenergijos. Pagrindiniai jos pirkėjai – Vengrija, Lenkija, Slovakija, Rumunija bei Moldova.

Atominė energetika

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Respublikos branduolinės energijos veiklą prižiūri valstybinė energetinė įmonė „Energoatom“. Pagal 2006 m. duomenis Ukrainoje buvo 4 branduolinės jėgainės, su 15-kos dirbančių energoblokų bendroje įskaitoje.

Lentelė. Ukrainos atominės elektrinės.
Elektrinės pavadinimas Energoblokų kiekis Naudojamų reaktorių tipas Vieta Kasmet pagaminamos elektroenergijos kiekis
Zaporožės AE
6
ВВЭР-1000
Enerhodaro miestas, Zaporožės sritis, šalia Dniepro upės
40-42 mldr. kW/h
Pietų Ukrainos AE
3
ВВЭР-1000,
Južnoukraijisko miestas, Mykolajivo sritis, šalia Pietinio Bugo upės
17-18 mldr. kW/h
Rivnės AE
4
2 – ВВЭР-440,
2 – ВВЭР-1000
Varašo miestas, Rivnės sritis, šalia Styrės upės
11-12 mldr. kW/h
Chmelnyckio AE
2
ВВЭР-1000
Netišyno miestas, Chmelnyckio sritis, šalia Gorynės upės
7 mldr. kW/h

Taip pat Ukrainoje yra dvi neveikiančios AE:

2004 m. Ukrainos atominės elektrinės pagamino 53,2% šalies elektroenergijos. Iki 2030 metų valstybė planuoja pastatyti devynis naujus energoblokus, dar du energoblokai bus skirtingų stadijų statybuose.

Pagrindinis straipsnis – Ukrainos transportas.

Bendras automobilių kelių ilgis sudaro 169 491 km, geležinkelių – 22 473 km. Dniepro ir Dunojaus upės nadojamos krovinių gabenimui. Išvystytas naftotiekių (20 070 km) ir dujotiekių (4 530 km) tinklas. Pagrindiniai jūrų uostai – Odesa, Čornomorskas, Mariupolis, Sevastopolis, Mykolajivas. Dirba Boryspilio, Dnipro, Donecko, Odesos, bei Simferopolio tarptautiniai oro uostai.

20 grivinų

BVP – 337,4 mldr. JAV dolerių[1]

BVP augimas – 6,9% (2007 m. duomenys).

BVP vienam gyventojui – $8 624[1], sektoriams: žemės ūkiui – 9,2%, pramonei – 32,6%, paslaugoms – 58,2% (2007 m. duomenys).

Valiuta – UAH Ukrainos grivina,

Infliacija – 16,6%.[2]

Nedarbas – 2,5% (oficialiai; 2007 m. duomenys)

Ekonominiai rodikliai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
N rodiklis vienetai 2007
1 Prekių eksportas mldr. grivinų 323,205
2 Prekių importas mldr. grivinų 362,979
3 Eksporto-importo saldo mldr. grivinų -39,774
4 Kapitalinės investicijos mldr. grivinų 5,9
5 Vidutinis atlyginimas Grivinų (2008-05-01) 1774
6 Vidutinis atlyginimas JAV dolerių (2008-05-01) 366,53

Pagal Ukrainos statistikos komiteto duomenis.

  1. 1,0 1,1 „Ukrainian GDP (PPP)“. IMF, World Economic Outlook Database, October 2007. Nuoroda tikrinta 2008-03-10.
  2. [https://web.archive.org/web/20100825201211/http://www.bank.gov.ua/Engl/Macro/ Archyvuota kopija 2010-08-25 iš Wayback Machine projekto. Ukrainos nacionalinis bankas