Tudhalijas II

Tudhalijas II - hetitų karalius, valdė nuo 1400 – 1344 m. pr. m. e. Tudhalijus II buvo Arnuvando I sūnus.

Jo valdymo metais hetitų valstybė patyrė didžiulį nuosmukį. Neatsakingos Tudhalijaus politikos dėka, šalis iš visų pusių buvo apsupta priešų. Iš šiaurės puolė kaškų gentys, iš vakarų – Arcavos armija, užėmusi net Tuvanuvą (dar vadinama Tiana)^[1], iš šiaurės rytų – Hayasa-Azzi federacijos armijos, užėmė Samuchos miestą prie Kelkito upės, iš rytų – huritų armija iš Išuvo karalystės plėšė Tegaramos miestą, o Armatano šalies armija^[2] pasiekė Kicuvatnos karalystės sienas. Hetitų karalystė prarado didžiąją dalį savo žemių, liko tik plotas ribojantis dabartinius miestus: Tokatas – Ankara – Nigde (turk. Niğde) – Sivasas. Buvo užimta ir sugriauta hetitų sostinė – Hatušas (mieste išliko tik vienas pastatas – vieno hetitų didiko mauzoliejus)^[3].

Tudhalijus nesugebėjo organizuoti šalies gynimo. Apie jo veiksmus rašoma, kad atėjus pranešimui apie kaškų genčių įsibrovimą, Tudhalijus surinko savo karo vadus ir paklausė, – kas nori eiti kariauti?

Šalies reikalai pagerėjo, kai princas Supiluliumas I ėmė vadovauti savo armijai. Šis talentingas karo vadas sugebėjo sugrąžinti Samuchą ir pavertė šį miestą savo gynybine baze kovai su Hayasa-Azzi ir kaškų gentis.

• Kituose šaltiniuose Tudhalijaus III–jo valdymo metai yra nurodyti 1400 – 1385 m. pr. m. e.^[4], 1392 – 1370 m. pr. m. e^[5], 1385 – 1380 m. pr. m. e.^[6] ir 1400 – 1380 m. pr. m. e.^[7].

• Hetitai
• Mažosios Azijos istorija