Pereiti prie turinio

Suleimanas II

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Suleimanas II
Suleimanas II
Gimė 1642 m. balandžio 15 d.
Trabzone
Mirė 1691 m. birželio 22 d. (49 metai)
Edirnė
Palaidotas (-a) Suleimanijos mečetė
Tėvas Ibrahimas I
Motina Katrin Saliha Dilâşub Sultan
Sutuoktinis (-ė) Khadija
Vaikai nėra
Osmanų imperijos sultonas
Valdė 1687 m. - 1691 m. (~4 metai)
Pirmtakas Mechmedas IV
Įpėdinis Achmedas II
Vikiteka Suleimanas II

Suleimanas II (1642 m. balandžio 15 d. – 1691 m. liepos 22/23 d.) – Osmanų imperijos sultonas, valdęs Osmanų imperijos stagnacijos metu.

Jis gimė Konstantinopolyje ir didžiąją dalį gyvenimo praleido kafes - prabangiame kalėjime, kur visi karališko kraujo princai buvo laikomi saugantis jų maišto bei galimo perversmo. Iki įsteigiant kafes, naujam sultonui saugantis perversmo buvo įprasta išžudyti visus brolius, įskaitant kūdikius, neretai dešimt ir daugiau vienu metu. Tačiau tuomet vienaip ar kitaip praradus patį sultoną jį nebebūdavo kuo pakeisti. Kafes saugiau įkalindavo kitus sosto pretendentus, perkeliant juos ten vos pasiekus brandą. Tačiau kalėjimas menkai tesuteikdavo sultonui reikalingų žinių bei patirties.

Suleimano II motina buvo serbų kilmės Katrin[1] Saliha Dilâşub Sultan.

Tugra

Suleimano II valdymo metu Turija patyrė didelius karo pralaimėjimus Mohács mūšyje (1687) ir vėliau 1687 bei 1689 Krymo žygiuose. Nesugebėdamas deramai valdyti pats, Suleimanas valdovu bei karvedžiu buvo paskyręs vizirį Köprülü Fazıl Mustafa Pasha, kuris pasiekė pergalių Bulgarijoje, kol buvo nukautas mūšyje.

Suleimanas II buvo vedęs, žinomas žmonos vardas (Khadija), tačiau įpėdinių jis nepaliko.

Suleimanas II
Gimė: 1642 balandžio 15 Mirė: 1691 birželio 22
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Mehmedas IV
Osmanų imperijos sultonas
1687 lapkričio 8 – 1691 birželio 22
Po to:
Ahmedas II
Karališkosios šeimos titulai
Prieš tai:
Mehmed IV
Isamo kalifas
1687 lapkričio 8 – 1691 birželio 22
Po to:
Ahmedas II
  1. Ali Kemal Meram, Padişah Anaları: Resimli Belgesel Tarih Romanı, Öz Yayınları, 1977, p. 325.