Pereiti prie turinio

Sufozija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sufoziniai cirkai Kauno marių regioniniame parke

Sufozija (lot. suffossio 'pasirausimas') – uolienų smulkių mineralinių dalelių ir tirpių medžiagų išplovimas filtruojantis vandeniui.[1]

Sufozija skirstoma į cheminę (išplaunamos tirpios medžiagos) ir mechaninę (išnešamos mineralinės dalelės). Dėl mechaninės sufozijos suyra uolienų mikroagregatinė struktūra, nuslūgsta sluoksniai, žemės paviršiuje atsiranda įdubimų. Dėl sufozijos būna nuošliaužų. Nuo sufozijos saugomasi barjerais (iš keleto skirtingo rupumo smėlio sluoksnių) – vadinamais atbuliniais filtrais.

Gamtiniai mechaniniai sufoziniai procesai įprastai pasireiškia upių slėniuose, kai upių šlaituose ištekantys šaltiniai išplauna iš upės krantų kietas uolienų daleles ir jas nuneša į upę. Per ilgą laiką krantas virš šaltinio įdumba, susiformuoja ovalios formos sufozinis cirkas.[2]

Gamtoje sufozija dažniausiai vyksta lėtai. Ji suaktyvėja dėl technogeninių veiksnių, kuriuos sukelia žmogaus ūkinė veikla. Tai nutinka išgaunant požeminį vandenį, statant užtvankas, pažeidus drenažo ir kitus vamzdynus.[1]

  1. 1,0 1,1 Sufozija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
  2. Mechaninė sufozija – koks tai geologinis procesas ir kokios galimos pasekmės lgt.lrv.lt