Sonny Bono

Sonny Bono
Gimė	1935 m. vasario 16 d. Detroitas, Mičiganas
Mirė	1998 m. sausio 5 d. (62 metai) South Lake Tahoe, Kalifornija
Sutuoktinis (-ė)	Donna Rankin (1954–62) Cher (1964–75) Susie Coehlo (1983–84) Mary Whitaker (1986–98)
Vaikai	Christine Bono Chaz Bono Chesare Elan Bono Chianna Marie Bono
Veikla	politikas, įrašų prodiuseris, dainininkas, aktorius, dainų autorius
Pareigos	JAV Kongreso Atstovų rūmų Kalifornijos atstovas
Partija	JAV respublikonų partija
Vikiteka	Sonny Bono

Salvatore Phillip „Sonny“ Bono (1935 m. vasario 16 d. – 1998 m. sausio 5 d.) – amerikiečių įrašų prodiuseris, dainininkas, aktorius ir politikas, kurio karjera truko daugiau nei tris dešimtmečius.

Sonny Bono gimė Detroite Amerikos italų Jean ir Santo šeimoje^[1]. Sonny turėjo dvi vyresnes seseris Fran ir Betty.

Bono lankė Inglewood’o vidurinę mokyklą Inglvude Kalifornijoje, tačiau jos nebaigė.^[2]

1954 m. lapkričio 3 d. Bono susituokė su Donna Rankin ir 1958 m. birželio 24 d. susilaukė dukters Christine („Christy“). Sutuoktiniai išsiskyrė 1962 metais. 1964 m. Bono vedė dainininkę ir aktorę Cher. 1969 m. kovo 4 d. Bono ir Cher susilaukė dukters Chastity. Po šešerių metų 1975-aisiais pora išsiskyrė. Tada Bono vedė Susie Coelho, bet 1984 m. išsiskyrė. 1986 m. jis susituokė dar kartą, šįkart su kur kas jaunesne už save Mary Whitaker. Jiedu susilaukė dviejų vaikų: sūnaus Chesare Elan Bono (gimė 1988 m. balandžio 25 d.) ir dukters Chianna Marie Bono (gimė 1991 m. vasario 2 d.). Jis tapo scientologu, daugiausia dėl Mimi Rogers įtakos, tačiau visuose oficialiuose dokumentuose, kampanijos medžiagoje, interneto svetainėse ir kt. teigė, kad yra katalikas. Mary Bono taip pat lankė scientologijos kursus.^[3]

Bono mirė 1998 m. sausio 5 d. nuo sužalojimų, patirtų kai atsitrenkė į medį slidinėdamas netoli South Lake Tahoe, Kalifornijoje.^[4]

Taip pat skaitykite: Sonny & Cher

Bono savo muzikinę karjerą pradėjo įrašų kompanijoje Specialty Records, kur jo daina „Things You Do to Me“ buvo įrašyta Sam Cooke, taip pat 7-ojo dešimtmečio pradžioje dirbo agentu ir mušamųjų muzikantu legendiniam įrašų prodiuseriui Phil Spector'ui. Vėliau tame pačiame dešimtmetyje jis sulaukė sėkmės su tuometine savo žmona Cher, kaip vienas iš dueto Sonny & Cher narių. Nors Bono rašė, aranžavo ir prodiusavo daug hitų, tokių kaip „I Got You Babe“ ir „The Beat Goes On“, Cher susilaukė daugiau dėmesio. Jis taip pat vaidino didelį vaidmenį Cher solo karjeroje ir parašė tokius hitus kaip „Bang Bang (My Baby Shot Me Down)“ ir „You Better Sit Down Kids“.

Bono taip pat įrašinėjo dainas ir kaip solo artistas, pasivadinęs Sonny, tačiau turėjo tik vieną hitą „Laugh At Me“. Daina 1965 m. buvo išleista kaip singlas ir tapo Billboard Top 40 hitu.^[5] Koncertuose Bono dainą pristatydavo žodžiais: „Norėčiau padainuoti savo hito popuri“. Kitas jo kaip solo artisto singlas buvo „The Revolution Kind“, kuris užėmė 70-ąją vietą. 1967 m. Bono įrašė nelabai sėkmingą albumą Inner Views.^[6]

8-ojo dešimtmečio pradžioje ir viduryje Sonny tęsė darbą su Cher, vesdamas populiarią televizijos laidą The Sonny and Cher Show, kuri CBS televizijoje buvo rodoma nuo 1971 iki 1974 metų. Paskutinis jų pasiridymas kartu buvo laidoje Late Night with David Letterman 1987 m. lapkričio 13 d.,^[7][8] kur jie sudainavo „I Got You Babe“.

Bono tęsė savo aktoriaus karjerą, vaidindamas nedidelius vaidmenis tokiuose šou kaip Fantasy Island ir The Love Boat. Jis suvaidino išprotėjusį sprogdintoją Joe Selucci filme Airplane II: The Sequel ir Franklin Von Tussle filme Hairspray. Filme Men In Black Bono yra vienas iš kelių keistų įžymybių, kuriamų projektoriaus vaizdų ant sienos, kontroliuojamų ateivių gyvenančių tarp mūsų. 1986 m. jis pasirodė siaubo filme Troll. Paskutinis jo vaidmuo buvo televizijos seriale Lois & Clark: The New Adventures of Superman (I sezonas, IX epizodas), kuriame jis suvaidino merą Frank Berkowitz.

Bono įsitraukė į politiką patyręs didelį nusivylimą vietos valdžia, kai bandė atidaryti restoraną Palm Springse, Kalifornijoje. Su radijo laidų vedėjo Marshall’o Gilbert’o, kaip jo kampanijos vadybininko, pagalba Bono tapo nauju Palm Springso meru. Jis ėjo pareigas nuo 1988 iki 1992 metų.^[9] Jis padėjo padaryti miestą labiau patraukliu verslui ir iniciavo Tarptautinio Palm Springso filmų festivalio sukūrimą, dabar rengiamą kasmet jo garbei.

1992 m. Bono siekė būti nominuotas respublikonų kandidatu į JAV Senatą, tačiau nominacija atiteko konservatyvesniam Bruce’ui Herschensohn’ui, o išrinkta buvo demokratė Barbara Boxer. Po kampanijos Bono ir Herschensohn tapo artimais draugais. 1994 m. Bono buvo išrinktas į Atstovų rūmus atstovauti Kalifornijai. Jis buvo vienas iš dvylikos atstovų rėmusių įstatymo projektą išplėsti autorines teises.^[10] Nors įstatymas niekada nebuvo priimtas Senate, panašus Senato įstatymas buvo priimtas po Bono mirties ir jo garbei pavadintas Sonny Bono Copyright Term Extension Act.

Jis kovojo už Saltono jūros išsaugojimą^[11] atkreipdamas visuomenės dėmesį į sunkią ežero padėtį. Atstovų rūmų pirmininkas Newt Gingrich Bono vardu pasakė kalbą ant ežero kranto.

David Maraniss ir Michael Weisskopf savo knygoje Tell Newt to Shut Up nurodo Bono kaip pirmąjį asmenį pripažinusį Gingrich’o viešųjų ryšių problemas 1995 metais. Remdamasis savo didele kaip įžymybės ir prodiuserio patirtimi, Bono (anot Maraniss’o ir Weisskopf’o) pripažino, kad Gingrich’o statusas pasikeitė nuo politiko iki įžymybės, ir, kad Gingrich neturėjo leisti sau tokio pasikeitimo: