Pereiti prie turinio

Siudad Perdida

Koordinatės: 11°02′16″ š. pl. 73°55′30″ v. ilg. / 11.03778°š. pl. 73.92500°r. ilg. / 11.03778; 73.92500
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Siudad Perdida
Ciudad Perdida
Teyuna

Laiptai ir takai
Siudad Perdida
Siudad Perdida
Koordinatės 11°02′16″ š. pl. 73°55′30″ v. ilg. / 11.03778°š. pl. 73.92500°r. ilg. / 11.03778; 73.92500
Vieta Kolumbija, Magdalenos departamentas
Regionas Andų Tolimoji šiaurė
Istorija
Medžiaga akmuo, medis
Pastatytas IX a.
Sugriautas XVI a.
Laikotarpis ikikolonijinis
Tauta Taironos kultūra
Informacija
Kasinėjimų datos nuo 1976 m.
Vikiteka VikitekaVikiteka

Siudad Perdida (isp. Ciudad Perdida – „dingęs miestas“) – senovinio miesto liekanos šiaurės Kolumbijoje, Siera Nevada de Santa Martos kalnų masyvo gelmėse, netoli Karibų jūros kranto. Dar vadinamas Buritaka arba Tejuna. Manoma, kad įkurtas apie IX a. ir yra gretinamas su garsiuoju Maču Pikču, kuris įkurtas ~650 m. vėliau.

Siudad Perdida 1972 m. atrasta huakerų – kapų plėšikų. Pasirodžius aukso ir keramikos dirbiniams juodojoje rinkoje, archeologai 1976 m. surengė ekspediciją į dingusį miestą, atliko tyrimus ir iki 1982 m. vietovę atstatė. Vietinės Santa Martos kalnų tautos – arahvakai, kogiai ir vivai – miestą laiko šventviete ir savo protėvių taironų sostine.

Šis miestas, įsikūręs prie Buritakos upės, buvo svarbiausiu centru kalnuose, jį supo takais sujungtų gyvenviečių tinklas, kurios aprūpinusios sostinę žaliavomis ir maistu. Jame gyvenę 2000–8000 žmonių. Miestą sudarė kalnuose įrengtos 169 terasos su gerai išvystyta laiptų, takų, aikštelių sistema, įrengtu vandens nutekėjimu. Įėjimas į Siudad Perdidą pasiekiamas 1200 laiptelių įkopimu. Manoma, kad miestas apleistas netrukus po ispanų užkariavimo.

Miestas buvo patekęs į Kolumbijos partizaninių kovų erdvę, 2003 m. Nacionalinė išsivadavimo armija (ELN) čia buvo pagrobusi 8 užsienio turistus. Dabar vietovė prižiūrima armijos, į ją žygius veda vietiniai indėnų gidai.