Savira

Savira الصويرة
Saviros senamiestis
Savira 31°30′40″ š. pl. 9°46′10″ v. ilg. / 31.51111°š. pl. 9.76944°r. ilg. / 31.51111; 9.76944 (Savira)
Laiko juosta: (UTC+0)
Valstybė	Marokas
Regionas	Marakešo-Tensifto-Alhauzo regionas
Gyventojų (2007)	70 000
Altitudė	11 m
Vikiteka	Savira
UNESCO	(angl.) (pranc.): 753

Savira, Es Savira (arab. الصويرة = eṣ-ṣauīrah; dar žinomas, kaip Mogador, tai senasis portugalų miesto pavadinimas) – kurortinis ir turistinis Maroko miestas ant Atlanto vandenyno kranto, pietvakarinėje šalies dalyje.

Kasinėjimai rodo, kad Essaouira jau buvo apgyvendinta senovės laikais ir ilgą laiką buvo gerai įtvirtintu Maroko uostu. V a. pr. m. e. kartaginiečių keliautojas Hano (Hanno) čia įsteigė prekybos postą. I a. pr. m. e. finikiečių karalius Džiuba II (Juba II) čia pastatė purpuro, kuris buvo išgaunamas iš purpurinių austrių, gyvenančių pakrantės uolų vandenyje, gamyklą. Ši spalva buvo naudojama Romos Imperijos Senato togas puošiančios juostelės dažymui. Viduramžiais musulmonų šventikas Sadi Mogdoulas (Sidi Mogdoul) buvo palaidotas netoli Essaouiros, tad portugalai jo vardu pavadino miestą – „Mogador”. 1506 m. Portugalijos karalius Manuelis I (portug.: Manuel I de Portugal) įsakė pastatyti „Castelo Real de Mogador“ tvirtovę, bet po ketverių metų, vietinių genčių (Regraga, Berberų ir Chiadma) pasipriešinimo metu, portugalai jos neteko. XVI a. Ispanija, Anglija, Prancūzija ir Nyderlandai beprasmiškai bandė užkariauti miestą. Čia prieglobstį rasdavo piratai, per Essaouirą vyko cukraus sirupo eksportas. Faktiškai pats miestas pastatytas XVIII a., kai Maroko karalius Mahomedas III (Mohammed ben Abdallah) nutaręs Essaouirą padaryti reikšmingu Atlanto vandenyno uostu (priešais uostą esanti Mogadoro sala saugo įlanką nuo Atlanto vėjų), pasamdė prancūzų karo inžinierių Teodorą Korniu (Théodore Cornut) bei kitus Europos statybų specialistus, kad pastatytų šiuolaikinę tvirtovę ir miestą. Iš pradžių jį pavadino „Souira“ (maža tvirtovė), bet vėliau tapo „Es-Saouira“ (gražus paveikslėlis). Karalius visokeriopai skatino žydų ir Europos prekybininkus, kurių 1780 m. mieste buvo apie tūkstantį, steigti Europos valstybių konsulatus, bet miestas neklestėjo, kadangi buvo toli nuo tradicinių prekybos kelių. 1844 m. rugpjūčio 16 d. Essaouira trumpam buvo užimta prancūzų karo laivyno, vadovaujamo Princo Francua de Orleoano (pranc.:François d’Orléans, prince de Joinville). Prancūzija tuo metu kariavo su Alžyro emyru Abd el Kadiru (Abd al-Qadir), kuris buvo pabėgęs į Maroką.

Essaouiros senamiestis įtrauktas į UNESCO saugomų objektų sąrašą, kaip XVIII a. pabaigos miesto įtvirtinimo pavyzdys. 6-tame dešimtmetyje Essaouira pagarsėjo kaip Maroko hipių sostinė. Šiandien tai jaunimo kurortas, traukiantis banglenčių ir burlenčių sporto mėgėjus ir vadinamas „Afrikos vėjo miestu“. Čia taip pat vyksta „Gnaoua^[1]“ (Gnawa) muzikos festivaliai.

• Essaouiros senamiesčio žemėlapis Archyvuota kopija 2008-04-10 iš Wayback Machine projekto.

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Maroke Materialusis Feso medina (1981) · Marakešo medina (1985) · Ait Benhadu ksaras (1987) · Istorinis Mekneso miestas (1996) · Volubilio archeologinė vietovė (1997) · Tetuano medina (1997) · Saviros medina (2001) · Portugalų miestas Mazganas (2004) · Rabatas: šiuolaikinė sostinė ir istorinis miestas (2012) Nematerialusis Kultūrinė Džamaa el-Fna aikštės erdvė (2008) · Tan-Tan musemas (2008) · Viduržemio jūros virtuvė (2010, kartu su 6 kitomis valstybėmis) · Medžioklė su sakalais, gyvasis žmonijos paveldas (2010, kartu su 10 kitų valstybių) · Vyšnių festivalis Sefrou (2012) · Arganas, praktikos ir žinios susijusios su argano medžiu (2014) · Taskivinas, karo šokis vakarų Atlase (2017) · Datulinė palmė, žinios, įgūdžiai, tradicijos ir praktikos (2019, kartu su 13 kitų valstybių) · Gnava (2019) · Kuskusas, Magrebo virtuvė (2020, kartu su Alžyru, Tunisu ir Mauritanija) · Arabų kaligrafija: žinios, įgūdžiai ir praktika (2021, kartu su 15 kitų valstybių) · Tburida (2021)