Santjago de Kompostela

Santjago de Kompostela isp. Santiago de Compostela
Miesto reginys
Santjago de Kompostela 42°53′00″ š. pl. 8°33′00″ v. ilg. / 42.88333°š. pl. 8.55000°r. ilg. / 42.88333; 8.55000 (Santjago de Kompostela)
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Ispanija
Regionas	Galisijos regionas
Provincija	La Korunjos provincija
Gyventojų (2017)	96 456
Plotas	220 km²
Tankumas (2017)	438 žm./km²
Vikiteka	Santjago de Kompostela
Kirčiavimas	Santjãgo de Kompostelà
UNESCO	(angl.) (pranc.): 347

Santjago de Kompostela (arba Kompostelos Santjagas) – miestas šiaurės vakarų Ispanijoje, Galisijos autonominio regiono sostinė. Nuo XI a. garsėja kaip piligrystės centras. Miesto įžymybė yra Kompostelos Santjago katedra (XI–XIII a.). Miestas yra piligriminio Šv. Jokūbo kelio galutinė vieta.

Išvystyta odos, baldų, maisto pramonė. Nuo 1532 m. veikia universitetas, Šv. Jeronimo kolegija (1501 m.), Šv. Martyno vienuolynas (įkurtas 1214 m. Pranciškaus Asyžiečio). 2000 m. tapo Europos kultūros sostine. 1985 m. senamiestis įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Žodis Santiago yra kilęs šnekamosios lotynų kalbos – Sanctus Iacobus reiškia „Šventas Jokūbas“. Pasak legendos Compostela kilęs iš lotynų Campus Stellae (žvaigždžių laukas).

Kita etimologija kildina pavadinimą iš lotyniško compositum, vietinėj šnekamoji lotynų Composita Tella, reiškianti „užkasimo žemė“ arba paprasčiau iš lotynų compositella, reiškianti „gerai sutvarkyta“.

Kompostelos Santjago katedra ribojasi su pagrindine miesto aikšte. Legendos byloja, jog apaštalo Jokūbo palaikai buvo atgabenti į Galisiją palaidojimui. 813 m. pagal viduramžių legendą, šviesi žvaigždė lydėjo piemenį, kuris naktį vedė savo kaimenę į kapavietę Kompostelos Santjage. Vieta iš pradžių buvo vadinama Libredon kalnu. Piemuo skubiai pranešė savo atradimą Irijos miesto vyskupui Teodorui. Vyskupas paskelbė, jog palaikai buvo apaštalo Jokūbo ir iškart pranešė karaliui Alfonsą II Ovjedo mieste. Pagerbti šv. Jokūbą, jo palaikų radimo vietoje buvo pastatyta katedra.

Miesto gyventojų skaičius 2012 m. buvo 95 671, o su priemiesčiais siekė 178 695 gyventojus.

2010 m. mieste gyveno 4111 užsieniečiai, t. y. 4,3 % bendros populiacijos. Pagrindinės tautybės – brazilai (11 %), portugalai (8 %), kolumbiečiai (7 %).

2008 m. duomenimis, 21,17 % populiacijos visada kalba galisiškai, 15 % visada kalba ispaniškai. 31 % kalba daugiausia galisų kalba ir 32,17 % daugiausia ispanų kalba.

• Kompostelos Santjago katedra
• Miesto rotušė ir Galisijos regiono valdžios būstinė
• XII a. Šv. Marijos bažnyčia
• XVI a. barokinis Šv. Martyno Pinario vienuolynas
• Santjago de Kompostelos universitetas
• Galisijos šiuolaikinio meto centras
• Šv. Dominyko Bonavalo parkas
• Galisijos kultūros miestas
• Alamedos parkas
• Karolio Didžiojo parkas
• XVII a. Šv. Pranciškaus vienuolynas ir bažnyčia

• SD Compostela (futbolas)

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Ispanijoje Galisija, Astūrija ir Kantabrija Altamiros urvas ir Šiaurės Ispanijos paleolitinis urvų menas (1985) · Ovjedo ir Astūrijos karalystės paminklai (1985) · Santjago de Kompostelos senamiestis (1985) · Santjago de Kompostelos kelias (1993) · Lugo romėnų sienos (2000) · Heraklio bokštas (2009) La Riocha ir Baskija San Miljan de la Kogolijos vienuolynai (1997) · Biskajos tiltas (2006) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2017, kartu su 19 kitų valstybių) Kastilija Eskorialio vietovė ir vienuolynas (1984) · Burgoso katedra (1984) · Segovijos senamiestis ir Akvedukas (1985) · Avilos senamiestis su Extra-Muros bažnyčiomis (1985) · Toledo istorinis centras (1986) · Salamankos senamiestis (1988) · Kuenkos istorinis įtvirtintas miestas (1996) · Las Médulas (1997) · Alkala de Henareso universitetas ir vidinė teritorija (1998) · Atapuerkos archeologinė vietovė (2000) · Aranchueso kultūrinis kraštovaizdis (2001) · Koa slėnio ir Siega Verdės paleolitinio meno vietovės (2010, kartu su Portugalija) · Gyvsidabrio kasyklų paveldas Idrijoje ir Almadene (2012, kartu su Slovėnija) · Paseo del Prado ir Buen Retiro, meno ir mokslo kraštovaizdis (2021) Aragonas Aragono Mudecharų architektūra (1986) · Pirėnai – Monte Perdidas (1997, kartu su Prancūzija) Katalonija ir Valensija Antoni Gaudí statiniai Barselonoje (1984, 2005) · Pobleto vienuolynas (1991) · Loncha de la Seda Valensijoje (1996) · Katalonų muzikos rūmai ir Šv. Pauliaus ligoninė Barselonoje (1997) · Pirėnų pusiasalio Viduržemio jūros baseino uolų menas (1998) · Tarakono archeologinis ansamblis (2000) · Elčės palmių giraitė (2000) · Boji slėnio katalonų romaniškosios bažnyčios (2000) Estremadura Kasereso senamiestis (1986) · Meridos archeologinis ansamblis (1993) · Gvadalupės Šv. Marijos vienuolynas (1993) Andalūzija Kordobos istorinis centras (1984) · Alhambra, Cheneralifė ir Albaisinas Granadoje (1984) · Sevilijos katedra, alkasaras ir Indijų archyvas (1987) · Donjanos nacionalinis parkas (1994) · Ubedos ir Baesos renesanso paminklų ansambliai (2003) · Antekeros dolmenai (2013) · Medina Azahara (2018) Salos Garachonajaus nacionalinis parkas (1986) · Ibisa – bioįvairovė ir kultūra (1999) · San Kristobal de la Lagūna (1999) · Teidės nacionalinis parkas (2007) · Sera de Tramuntanos kultūrinis kraštovaizdis (2011) · Risco Caido ir šventieji kalnai Gran Kanarijos kultūriniame kraštovaizdyje (2019) · Priešistorinės Talajoto Menorkos vietovės (2023) Nematerialaus paveldo objektai