Pereiti prie turinio

Sąrašas:Neišspręstos fizikos problemos

Puslapis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Daugelis šių fizikos problemų yra teorinės, tai reiškia, kad egzistuojančios teorijos yra nepakankamos aiškinant konkretų reiškinį ar eksperimento rezultatą. Kitos problemos yra eksperimentinės, tai reiškia, kad atsiranda sunkumų kuriant eksperimentą, kuris padėtų ištirti reiškinį detaliau.

Neišspręstos problemos pagal kategorijas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kosmologija ir bendroji reliatyvumo teorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Infliacija
Ar kosminės infliacijos teorija yra teisinga?
Horizonto problema
Kodėl tolimoji visata yra tokia homogeninė, kai Didžiojo sprogimo teorija atrodo numato didesnę anizotropiją nakties danguje?
Visatos likimas
Link ko juda visata: Didžiojo užšalimo, ar Didžiojo kolapso, ar Didžiojo suplėšymo? O gal tai tėra dalis ciklo?
Gravitacinės bangos
Ar gali būti gravitacinės bangos aptiktos eksperimentiškai?
Bariono asimetrija
Kodėl yra daugiau medžiagos negu antimedžiagos?
Kosmologinė konstanta
Kodėl nulinio taško energija vakuume nesukuria didelės kosmologinės konstantos?
Tamsioji medžiaga
Kas yra tamsioji medžiaga? Ar ji susijusi su supersimetrija?
Tamsioji energija
Kas sukelia stebimos visatos plėtimąsi?

Kvantinė gravitacija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kvantinė gravitacija
Ar galima apjungti kvantinę mechaniką ir bendrąją reliatyvumo teoriją, galbūt iki kvantinio lauko teorijos? Ar erdvėlaikis yra iš esmės tolydus, ar diskretus? Ar tinkama teorija turėtų savyje tarpininkaujančią hipotetinę gravitono dalelę?
Juodosios bedugnės, juodosios bedugnės informacijos paradoksas ir juodosios bedugnės spinduliavimas
Ar juodosios bedugnės skleidžia šiluminį spinduliavimą, kaip spėjama iš teorinių lygčių? Ar ši radiacija turi savyje informacijos apie bedugnės vidinę struktūrą?
Papildomos dimensijos
Ar gamta turi daugiau negu keturias erdvėlaikio dimensijas? Jei taip, koks jų dydis? Ar dimensijos yra fundamentinė visatos savybė ar rezultatas iš fizikos dėsnių?

Dalelių fizika

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Simuliacija kaip atrodytų Higso dalelės aptikimas CMS detektoriuje, CERN
Hierarchijos problema
Kodėl gravitacija yra tokia silpna jėga? Ji tampa stipri tik dalelėms esančioms Planko skalėje, apie 1019 GeV, daug žemiau už elektrosilpnąją skalę (100 GeV, energijos skalė dominuojanti esant mažoms energijoms). Kodėl šios skalės yra tokios skirtingos?
Supersimetrija
Ar edvėlaikio supersimetrija yra realizuojama gamtoje? Jei taip, koks yra mechanizmas jai sulaužyti? Ar supersimetrija stabilizuoja elektrosilpnąją skalę, apsaugant aukštas kvantines koreliacijas?

Astronomija ir astrofizika

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gama žybsnis
Kokia šio žybsnio kilmė?
Supermasyvi juodoji skylė
Supernova
Koks yra tikslus mechanizmas, kai mirštančios žvaigždės implozija tampa sprogimu?

Branduolinė fizika

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Stabilumo sala“ sunkiajam branduoliui.
Stabilumo sala
Koks yra sunkiausias stabilus arba metastabilus branduolys?

Biologinė fizika

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sinaptinis plastiškumas
Jis būtinas neuroniams tinklams ir fizikiniams smegenų modeliams, bet kas jį sukelia?

Kitos problemos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Entropija
Kodėl visata turėjo tokią mažą entropiją praeityje?