Rudakaklis kragas
| Podiceps grisegena Apsauga: 3(R) – Reta rūšis | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
.jpg) Rudakaklis kragas (Podiceps grisegena) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Podiceps grisegena Boddaert, 1783 |
Rudakaklis kragas (Podiceps grisegena) – kraginių (Podicipedidae) šeimos vandens paukštis.
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rudakaklis kragas mažesnis už ausuotąjį kragą. Patino ir patelės viršugalvis, nedidelis kuodukas ir nugarinė kaklo dalis juodi. Kita nugarinė kūno pusė juodai ruda. Skruostai pilki, kaklas ryškiai rudas, pilvas baltas. Mažosios plasnojamosios plunksnos baltos. Snapas tamsus, jo pamatinė dalis geltona. Kojos juosvos. Akys rausvos. Abiejų lyčių paukščiai mažai skiriasi. Žiemą rudakaklis kragas būna be kuoduko, kaklas baltas. Jaunikliai panašūs į suaugusius žiemos apdaru, tik jų galvos šonai dryžuoti. Pūkuotų jauniklių galva ir kaklas išilgai dryžuoti, kūno viršutinė dalis pilkai rusva, nežymiai dryžuota.
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Arealas pertrauktas. Vakarinėje Eurazijoje paplitęs nuo Danijos iki Obės baseino. Šiaurėje siekia Kolos pusiasalį, Vidurinė Uralą, Obės vidurupį. Į pietus paplitęs iki Syrdarjos slėnio, Užkaukazės, Bulgarijos, rytinėje Azijoje paplitęs nuo Viliujaus baseino iki Ochotsko jūros. Šiaurėje arealas siekia Kolymos deltą, pietuose – šiaurės rytų Kiniją.
Gyvena Šiaurės Amerikoje. Žiemoja Atlanto ir Ramiojo vandenyno pakrantėse.
Lietuvoje labai retas. Kartais peri Žuvinto ir Urkio ežeruose[1]. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Biologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nemėgsta plačių atvirų vandenų, pasirenka mažus, seklius ežerėlius, kūdras, nenaudojamus durpynus, užžėlusius tvenkinius. Žuvinto ežere taip pat vengia atvirų vietovių, apsistoja tankių švendrynų pakraščiuose.
Rudakaklis kragas labai paslaptingas paukštis. Dieną slepiasi augalijos tankmėje, juos pastebėti labai sunku. Aktyvesni prietemoje, naktį.
Lizdą krauna abu paukščiai iš supuvusių pernykščių augalų dalių sunkiai prieinamose vietose, tankiuose sąžalynuose. Į lizdą ir šalia jo krauna vandens lelijų, lūgnių lapus. Juos neša ir tada, kai dėtis būna užperėta ar jau baigiama perėti. Tai skiriamasis rudakaklio krago bruožas. Dėtyje paprastai būna 2–3 kiaušiniai, kurių svoris – apie 27 gramus. Peri abu paukščiai apie 23 dienas. Dėtis visą laiką mirksta vandenyje. Rudakaklis kragas, prieš palikdamas lizdą, gerai uždengia jį šlapia lizdo medžiaga. Taip kiaušiniai apsaugomi nuo plėšrūnų.
Minta smulkiomis žuvelėmis, vandens bestuburiais.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kragai. Rudakaklis kragas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 381
- Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.
