Romadži

Romadži (jap. ローマ字 = rōmaji; kartais netaisyklingai užrašomas kaip romandži) – bendras japonų kalbos transliteracijos sistemų lotyniška abėcėle pavadinimas. Japonų raštą sudaro logogramos, pasiskolintos iš Kinijos (kandži), ir skiemeniniai rašmenys - kana (katakana ir hiragana). Tam, kad tekstas būtų aiškus ir nemokantiems japonų rašto, buvo sugalvota jį perteikti lotyniška abėcėle. Romadži išvertus iš japonų kalbos reiškia „romėniškos raidės“.

Yra kelios skirtingos romanizacijos sistemos. Pagrindinės: Hepburno romanizacija, Kunrei-šiki romadži ir Nihon-šiki romadži. Plačiausiai tiek Japonijoje, tiek už jos ribų paplitusi anglų kalbos fonetika grįsta Hepburno romanizacija. Lietuvių kalba taip pat turi savo japonų kalbos žodžių perrašos standartą.^[1]

Istorija

Pirmosios japonų kalbos romanizacijos sistemos buvo sukurtos katalikų misionierių iš Portugalijos, pradedant XVI a. Vienas iš ankstyviausių pavyzdžių yra 1603 metais išleistas japonų-portugalų kalbų žodynas Nippo jisho. Vėliau romadži naudojimas sumažėjo dėl Japonijos uždarumo Edo laikotarpiu.

Dabartinės romadži sistemos buvo sukurtos po Meidži revoliucijos, antroje XIX a. pusėje. Populiariausia tapo Hepburno romanizacija, sukurta Džeimso Kurčio Hepburno, išplitusi kartu su jo sudarytu ir 1887 metais išleistu žodynu.

Meidži eros metu Japonijoje egzistavo judėjimas, pasisakęs už visišką japonų rašto pakeitimą į romadži, tačiau jo siūlymai nesulaukė visuotinio pritarimo.

Naudojimas

Romadži naudojama tose situacijose, kada japonų rašto nemokantiems žmonėms yra reikalinga perskaityti japoniškus užrašus, kaip kad vietovardžius ženkluose, vardus ir pavardes dokumentuose, žodžius žodynuose, tekstus pradedančiųjų lygio arba skaitymo nemokinančiuose japonų kalbos vadovėliuose.

Pavyzdžiai

Lietuviškai	Japoniškai	Kana	Romanizacija
Lietuviškai	Japoniškai	Kana	Hepburn	Kunrei-šiki	Nihon-šiki	Lietuviška
Romėniškos raidės	ローマ字	ローマじ	rōmaji	rômazi	rômazi	romadži
Fudži kalnas	富士山	ふじさん	Fujisan	Huzisan	Huzisan	Fudžisan
arbata	お茶	おちゃ	ocha	otya	otya	očia
gubernatorius	知事	ちじ	chiji	tizi	tizi	čidži
susitraukti	縮む	ちぢむ	chijimu	tizimu	tidimu	čidžimu
tęsti	続く	つづく	tsuzuku	tuzuku	tuduku	cudzuku

Ronanizacijų skirtumai

Pilnas visų japoniškos abėcėlės garsų sąrašas, parodantis keturių romanizacijos sistemų skirtumus.

Hiragana	Katakana	Hepburn	Nippon-šiki	Kunrei-šiki	Lietuviška
あ	ア	a
い	イ	i
う	ウ	u
え	エ	e
お	オ	o
や	ヤ	ya			ja
ゆ	ユ	yu			ju
よ	ヨ	yo			jo
か	カ	ka
き	キ	ki
く	ク	ku
け	ケ	ke
こ	コ	ko
きゃ	キャ	kya			kia
きゅ	キュ	kyu			kiu
きょ	キョ	kyo			kio
さ	サ	sa
し	シ	shi	si		ši
す	ス	su
せ	セ	se
そ	ソ	so
しゃ	シャ	sha	sya		šia
しゅ	シュ	shu	syu		šiu
しょ	ショ	sho	syo		šio
た	タ	ta
ち	チ	chi	ti		či
つ	ツ	tsu	tu		cu
て	テ	te
と	ト	to
ちゃ	チャ	cha	tya		čia
ちゅ	チュ	chu	tyu		čiu
ちょ	チョ	cho	tyo		čio
な	ナ	na
に	ニ	ni
ぬ	ヌ	nu
ね	ネ	ne
の	ノ	no
にゃ	ニャ	nya			nia
にゅ	ニュ	nyu			niu
にょ	ニョ	nyo			nio
は	ハ	ha
ひ	ヒ	hi
ふ	フ	fu	hu		fu
へ	ヘ	he
ほ	ホ	ho
ひゃ	ヒャ	hya			hia
ひゅ	ヒュ	hyu			hiu
ひょ	ヒョ	hyo			hio
ま	マ	ma
み	ミ	mi
む	ム	mu
め	メ	me
も	モ	mo
みゃ	ミャ	mya			mia
みゅ	ミュ	myu			miu
みょ	ミョ	myo			mio
ら	ラ	ra
り	リ	ri
る	ル	ru
れ	レ	re
ろ	ロ	ro
りゃ	リャ	rya			ria
りゅ	リュ	ryu			riu
りょ	リョ	ryo			rio
わ	ワ	wa			va
を	ヲ	wo		o
ん	ン	n-n'(-m)	n-n'		n
が	ガ	ga
ぎ	ギ	gi
ぐ	グ	gu
げ	ゲ	ge
ご	ゴ	go
ぎゃ	ギャ	gya			gia
ぎゅ	ギュ	gyu			giu
ぎょ	ギョ	gyo			gio
ざ	ザ	za
じ	ジ	ji	zi		dži
ず	ズ	zu			dzu
ぜ	ゼ	ze
ぞ	ゾ	zo
じゃ	ジャ	ja	zya		džia
じゅ	ジュ	ju	zyu		džiu
じょ	ジョ	jo	zyo		džio
だ	ダ	da
ぢ	ヂ	ji	di	zi	dži
づ	ヅ	zu	du	dzu
で	デ	de
ど	ド	do
ぢゃ	ヂャ	ja	dya	zya	dža
ぢゅ	ヂュ	ju	dyu	zyu	džu
ぢょ	ヂョ	jo	dyo	zyo	džo
ば	バ	ba
び	ビ	bi
ぶ	ブ	bu
べ	ベ	be
ぼ	ボ	bo
びゃ	ビャ	bya			bia
びゅ	ビュ	byu			biu
びょ	ビョ	byo			bio
ぱ	パ	pa
ぴ	ピ	pi
ぷ	プ	pu
ぺ	ペ	pe
ぽ	ポ	po
ぴゃ	ピャ	pya			pia
ぴゅ	ピュ	pyu			piu
ぴょ	ピョ	pyo			pio

Ilgi balsiai Hepburn sistemoje užrašomi su brūkšneliu virš jų: ā, ī, ū, ō (kartais kaip „oh“). Lietuviškoje sistemoje išskiriama tik ilga „u“, rašoma kaip „ū“.

Šaltiniai

↑ Dėl Japonų kalbos skiemenų tarptautinės rašybos lietuviškojo atitikmens, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas, 1997 m. birželio 19 d. Nr. 61

Nuorodos

Kandži keitiklis į hiragana ir romadži rašmenis Archyvuota kopija 2007-01-02 iš Wayback Machine projekto.

[1] Dėl Japonų kalbos skiemenų tarptautinės rašybos lietuviškojo atitikmens, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas, 1997 m. birželio 19 d. Nr. 61

[1]