Ritė

Ritė - daugybė laidininko, kuriuo teka srovė, vijų, apsukų apie tam tikros formos medžiagos gabalą (karkasą). Ritė gali būti kelių rūšių:

• Solenoidas
• Plokščioji ritė
• Induktyvinė ritė

Vieno sluoksnio ritės dažniausiai naudojamas iki 100µH. Kitokio tipo ritės (be šerdies) gali būti iki 20 µH. Vieno sluoksnio ritės induktyvumą galima suskaičiuoti pagal išraišką:

${\displaystyle \mu H={\frac {R^{2}N^{2}}{9R+10l}}}$,

kur:

R - ritės radiusas (išmatuotas nuo ritės centro coliais).

N - ritės vijų skaičius.

l - ritės ilgis coliais.

Vieno sluoksnio ritės induktyvumą galima paskaičiuoti ir pagal šią išraišką:

${\displaystyle L=\mu _{0}{\frac {N^{2}A}{l}}}$,

kur:

L - ritės induktyvumas henriais.

µ₀ - magnetinės skvarbos konstanta (4π×10⁻⁷ ≈ 1.2566370614...×10⁻⁶).

N - ritės vijų skaičius.

A - ritės šerdies plotas m².

l - ritės ilgis metrais.

Ritės varža (impedansas) susideda iš dviejų komponentų: aktyviosios (ominės) varžos ir reaktyviosios (induktyvinės) varžos. Aktyvioji varža tai ritės laidininko varža pastoviai srovei. Ji priklauso tik nuo ritės laidininko medžiagos savybių ir išmatavimų. Reaktyvioji varža priklauso nuo ritės induktyvumo ir srovės dažnio.

${\displaystyle \displaystyle z_{L}={\sqrt {r_{L}^{2}+x_{L}^{2}}}}$;

kur

z_L - ritės bendroji varža [Ω];

r_L - ritės aktyvioji varža [Ω];

x_L - ritės reaktyvioji varža [Ω];

Ritės reaktyvioji varža:

${\displaystyle \displaystyle x_{L}=2\pi fL}$;

kur

x_L - ritės reaktyvioji varža [Ω];

f - dažnis [Hz];

L - induktyvumas [H].

• Ritės induktyvumo kalkuliatorius