Remigijus Vilkaitis
Remigijus Vilkaitis | |
---|---|
Gimė | 1950 m. gegužės 24 d. Meiliūnai, Vilkaviškio rajonas |
Veikla | lietuvių aktorius, teatro pedagogas, kultūros ministras. |
Pareigos | 2008 m. Tautos prisikėlimo partija |
Alma mater | 1975 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademija |
Remigijus Vilkaitis (g. 1950 m. gegužės 24 d. Meiliūnuose, Vilkaviškio rajone) – lietuvių aktorius, teatro pedagogas, buvęs kultūros ministras.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1967 m. Remigijus Vilkaitis baigė Kybartų K. Donelaičio vidurinę mokyklą. 1967–1971 m. tarnavo sovietinėje armijoje. 1971–1975 m. mokėsi vaidybos Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Ją pabaigęs buvo priimtas į Lietuvos valstybinį Jaunimo teatrą, kuriame dirbo iki 2000 m.
Nuo 2000 m. dirba Oskaro Koršunovo teatre bei dalyvauja įvairiuose nepriklausomuose projektuose, filmuojasi Lietuvos kino studijoje. Penketą metų dėstytojavo Lietuvos muzikos akademijoje ir Vilniaus konservatorijoje.
Apie 20 metų užsiėmė įvairiais Lietuvos televizijos bei privačių TV kanalų projektais, sukūrė daug personažų laidose „Dviračio žynios“ ir „Dviračio šou“. Žymiausias jų – verslininko, politiko Viktoro Uspaskicho prototipas – Agurkichas. Realizavo du pastatymus Lietuvos radijuje. Režisavo Homero „Iliadą“ Lietuvos Muzikos akademijos Mokomajame teatre, Dario Fo „Anarchisto mirtis“ bei „Perpetum mobile“ pagal A. Čechovo apsakymus Valstybiniame Jaunimo teatre. Remigijus Vilkaitis turi didžiulę aktorinę patirtį. Oskaro Koršunovo teatre yra sukūręs kelis ryškius vaidmenis: Tėvo „Ugnies veide“, gydytojo Stravinskio ir prokuratoriaus Piloto „Meistre ir Margaritoje“, fra Lorenco „Įstabiojoje ir graudžiojoje Romeo ir Džuljetos istorijoje“.
Filmografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1973 – Ties riba, rež. Raimondas Vabalas
- 1976 – Saulius. Sodybų tuštėjimo metas, rež. Almantas Grikevičius
- 1978 – Pasigailėk mūsų, rež. Algirdas Araminas
- 1978 – Nebūsiu gangsteris, brangioji, rež. Algimantas Puipa
- 1984 – Čia mūsų namai, rež. Saulius Vosylius, LRT
- 1984 – Viliaus pažįstamas. Sūnus paklydėlis, rež. Marijonas Giedrys
- 1986 – Mašu, benamis. Mesje!, rež. Michailas Jevdokimovas, LKS
- 1988 – Vilius Karalius, telefilmas, rež. Vidmantas Bačiulis
- 1994 – Nepaprasti Tučkaus ir jo viršininko nuotykiai. „Paslaptingas 2“, rež. A. Gricius., V. Lekavičius
- 1997 – Mėnulio Lietuva, rež. Gytis Lukšas
- 2007 – Mano tėvas, rež. Marius Ivaškevičius
- 2008 – Milius. Broliai, rež. Valdas Babaliauskas, Valdas Stripinis, Linas Paugis.
- 2017 – Korsakas. Emilija iš Laisvės alėjos, rež. Donatas Ulvydas
Politinė, visuomeninė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Remigijus Vilkaitis yra daugelio publikacijų ir kritinių straipsnių autorius. Paruošė literatūrines kompozicijas „Dievo rykštė ir malonė" (apie A. Baranauską) ir „Ir žib viduj tamsios nakties“ (apie M. Mažvydą). Rengia spaudai knygą apie aktorių Vladą Fedofą-Sipavičių (1902–1992).
R. Vilkaitis buvo įsteigęs „Duonos valgytojų“ partiją, balotiravosi į prezidento postą per 1993 metų rinkimus norėdamas atkreipti visuomenės dėmesį į Lietuvos politiką. Tačiau rimtai kovai dar neprasidėjus atsiėmė savo kandidatūrą ir palaikė Stasį Lozoraitį (jaunesnįjį).
Nuo 2008 m. gruodžio 9 d. LR kultūros ministras („Tautos prisikėlimo partijos“ teikimu).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Politinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Jonas Jučas |
Lietuvos kultūros ministras 2008-2010 |
Po to: Arūnas Gelūnas |