Regina Šliogerytė-Bliū­džiu­vienė

Regina Šliogerytė-Bliū­džiu­vienė
Gimė	1948 m. spalio 11 d. (76 metai) Šilalė
Sutuoktinis (-ė)	Vaclovas Bliūdžius
Vaikai	Vilmantė, Alina, Arimantas, Eligija, Regimantas
Veikla	pedagogė, poetė, tautosakininkė
Alma mater	1972 m. Vilniaus universitetas
Žymūs apdovanojimai
2020 m. Dionizo Poškos premija; 2019 m. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis;

Regina Šliogerytė-Bliūdžiuvienė (g. 1948 m. spalio 11 d. Gulbių kaime, Šilalės rajone) – Lietuvos pedagogė, poetė, tautosakininkė, aktyvi kaimo bendruomenės narė, 2019 m. apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.

Gimė 1948 m. spalio 11 d. Gulbių kaime. 1966 m. baigė Laukuvos vidurinę mokyklą. 1967 m. Vilniaus universitete pradėjo studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą. Studijų metu paruošė pirmuosius tautosakos rinkinius iš savo gimtojo kaimo medžiagos, parašytas pirmasis mokslinis darbas apie patarlių bei priežodžių sisteminimą ir pristatytas Studentų Mokslinės Draugijos konferencijoje.

1972 m. birželio 1 d. Vilniaus universitete įgytas filologo ir lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojo bakalauras. Po studijų buvo paskirta mokytoja į Žygaičių vidurinę mokyklą Tauragės rajone, kur dirbo iki 2009 m. Rašytoja iki šiol aktyviai dalyvauja vietos bendruomenės visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje.

Pirmuosius eilėraščius parašė besimokydama Laukuvos vidurinėje mokykloje. Dalyvavo respublikiniuose jaunųjų literatų darbų apžiūrose.

Kūrybinė veikla suaktyvėjo nuo 2001 metų. Rašytoja beveik visas savo knygas pasirašo vien tik vardu - Regina. Svarbiausia kūrybos ypatybė – sakralus pagarbumas gyvenimui. Kūryboje gausu skirtingų elementų - gamtos, kaimo buities, kelionių patirčių, vidinio pasaulio akimirkų. Pagrindiniai žanrai – lyrinis eilėraštis, meditacija, malda, literatūrinė pasaka, mitinė legenda, kelionių apybraiža.  Autorė rašo ir žemaitiškai.^[1][2]

Straipsniai talpinti laikraštyje „Dialogas“^[3], „Tauragės kurjeris“, monografijoje „Žygaičių kraštas“ ^[4], atsiminimų knygoje „Gyvasis žodis primena Žygaičių bibliotekos istoriją“^[5]. Kūryba skelbta žurnale „Žemaičių žemė“, almanache „Žmogaus ir krašto horizontas“^[6]. Parašyti įvadiniai straipsniai kitų autorių knygose. Tautosakos rinkiniai publikuoti monografijoje „Laukuva“^[7], knygoje „Liaudies kūryba“.

Pirmuosius rašytojos kūrinius įkvėpė bendravimas su anūkais, jų vaikystės akimirkų fiksavimas.^[8] Šiuo metu rašytoja turi 11 anūkų. Jiems buvo skirtos personalizuotos knygelės su nuotraukomis, eiliuotais tekstais ir pasakomis. Išleista knyga „Skaičių pasakos Benitai“ buvo įvertinta, kaip populiariausia 2015 metų Tauragės rajono kūrėjų knyga. Šioje bei kitose vaikiškose knygose eiliavimo stilius yra paprastas ir vaikams greitai įsimenamas, tad knygeles galima naudoti vaikų lavinimui.^[9]

Eilėraščiai yra klasikinio tipo - trijų ar keturių posmų, metafora yra pagrindinė meninės raiškos priemonė. Daug vietos autorė skiria dvasiniam atsivėrimui, žmogiškojo trapumo suvokimui. Dominuoja monologinis kalbėjimas pirmuoju asmeniu, kuris iškelia atvirų klausimų ir pamąstymų skaitytojui.^[10]

Mitinės tematikos knygose susipina pagoniškojo lietuvių tikėjimo elementai, krikščioniškosios vertybės ir buitinės realijos. Daug dėmesio skiriama gimtajam kraštui - Gulbių kaimui. Mitologinė autorės kūryba pasižymi aštriu siužetu ir vaizdinga kalba. Dinamiškas veiksmas perteikia senojo gyvenimo tradicijas, suteikia prasmę etniniams motyvams, padeda pažinti nematerialųjį tautos paveldą. Meninis vaizdavimo būdas reprezentuoja baltiškąjį mitologijos modelį. Knyga „Mitų ir sapnų šalis“ apdovanota Dionizo Poškos premija.^[11]

Nuo 2009 metų, autorė aktyviai pradėjo keliauti po užsienio valstybes, išleistos pirmosios pažintinės knygos. „Kelionė po šventąją žemę“ susikoncentruoja į aplankytų vietų sakralumą, tad šioje knygoje dominuoja lyrika. Prie kiekvieno eilėraščio yra pateikiamos nuotraukos. Knygoje „Kelionė su Pasaulio Piligrimu“ aprašoma kelionė apaštalo Pauliaus keliais laisvu stiliumi. Joje nėra iliustracijų, pasakojama epine proza. Trečioji pažintinė knyga apie kelionę po Islandiją „Islandija – mano sese arba dienoraštis su datomis ir posmais“ yra pirmųjų dviejų knygų stilių jungtis: prozą papildo lyrika, knyga iliustruota nuotraukomis.

• Regina. – Šiauliai, 2008
• Nesvyruojantis medis. – Kaunas, 2010.
• Akys pilnos lietaus. – Kaunas, 2010.
• Po šventąją žemę. – Kaunas, 2011.
• Tarp kasdienybės krantų. – Kaunas, 2012
• Iš delčios ir iš pilnaties. – Kaunas, 2013.
• Skaičių pasakos Benitai. – Kaišiadorys: Printėja, 2014.
• Rūkainėlis ir miglų mergelė Jielimutė. – Kaišiadorys: Printėja, 2015.
• Daržo pasaka. – Kaišiadorys: Printėja, 2016.
• Pasakos vaikšto kaip žmonės. – Kaišiadorys: Printėja, 2016.
• Tėviškės legendos. – Klaipėda: Druka , 2017.
• Išvaikščiotų takų šviesa. – Kaišiadorys: Printėja, 2017.
• Širdies įrašai. – Kaišiadorys: Printėja, 2018.
• Žuodžiu skuonis. – Kaišiadorys: Printėja, 2019.
• Kelionė su Pasaulio Piligrimu. – Kaišiadorys: Printėja, 2019.
• Mitų ir sapnų šalis. – Kaišiadorys: Printėja, 2019.
• Islandija – mano sesė arba dienoraštis su datomis ir posmais. – Kaišiadorys: Printėja, 2020.
• Žodžio takais po gimtąjį kraštą. – Kaišiadorys: Printėja, 2020.
• Gyvenimas yra gyvas. – Kaišiadorys: Printėja, 2020.

• 2015 m. „Tauragės metų knyga 2014“ nominacija „Gražiausia knyga“ suteikiama „Skaičių pasakos Benitai“^[12]
• 2016 m. „Tauragės metų knyga 2015“ nominuota knyga „Rūkainėlis ir miglų mergelė Jielimutė“^[13]
• 2018 m. Įvertinta kaip viena iš 100 labiausiai Tauragės kraštui nusipelniusių žmonių.^[14]
• 2018 m. spalio 18 d. už pilietiškumą, nuoširdų lietuviškų papročių ir žemaičių šnektos puoselėjimą įteikta Padėka nuo Lietuvos Respublikos Seimo narės Aušrinės Norkienės.^[15]
• 2018 m. spalio 18 d. gautas Seimo Pirmininko prof. Viktoro Pranckiečio sveikinimas ir padėka už visuomeniškus nuopelnus.
• 2019 m. gegužės 2 d. Prezidentūroje įteiktas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis ^[16]
• 2020 m. „Tauragės metų knyga 2019“ – kategorijoje „Pažintinė knyga“ „Kelionė su Pasaulio Piligrimu“ pripažinta geriausia pažintine knyga.^[17]
• 2020 m. rugpjūčio 7 d. Šilalės savivaldybės mero Algirdo Meiženio Diplomas už poezijos knygą „Mitų ir sapnų šalis“.
• 2020 m. Dionizo Poškos premija už geriausią naują lietuviškos poezijos knygą „Mitų ir sapnų šalis“.^[11]