Ravana

Ravana (skr. रावण = IAST: Rāvaṇa-, sinh. රාවණ  = Ravana) – indų epo „Ramajanos“ vienas pagrindinių veikėjų. Tai demonas (rakšasa), tapęs Lankos valdovu.

Pasak „Ramajanos“, Ravana buvęs nuolankiu viešpaties Šivos garbintoju, išminčiumi, kariu, mokėjo groti vyna. Jis vaizduotas dešimčia galvų (Daśagrīva) nes žinojo visas 4 Vedas ir 6 Upanišadas. Ravana buvo žynio Višravos ir princesės Kaikesės vaikas. Ravana turėjo 3 brolius: Vibhišaną, Kumbhakarną ir Ahiravaną.

Ravana buvo labai atsidavęs dievams, atliko tapasą (alinančią askezę) dievui Brahmai. Už tai jis įgavo nemirtingumą – jo negalėjo nužudyti joks dievas, dvasia, kitas rakšasa, naga ar gyvūnas. Tuomet Ravana užkariavo Lanką ir tapo jos valdovu. Tada Ravana nukeliavo į Kailašą, kur sugebėjo susitikti su Šiva ir už jo garbinimą gavo stebuklingą kalaviją. Ravana tapo toks galingas, kad užkariavo žmonių, demonų ir dievų pasaulį.^[1]

Dievai, norėdami nugalėti Ravaną, kreipėsi į Višnų, kad šis taptų žmogumi ir nugalėtų rakšasą, nes jis buvo mirtingas tik žmogaus ginklui. Višnus persikūnijo į Ajodhijos princą Ramą. Ravana vieną kartą, klasta apsimetęs brahmanu ir elniu nuviliojęs Ramą ir Lakšmaną, pagrobė Ramos žmoną Sytą. Jis ją įkalino savo rūmuose Lankoje (nors turėjo ir žmoną Mandodari). Tada Rama su beždžionių armija užpuolė Lanką. Demonas galiausiai buvo nugalėtas Ramos.

Ravana dalies šaivizmo išpažinėjų garbinamas kaip nuolankus Šivos tarnas.