Rašia
Rašia | |
---|---|
Vieta | Švenčionių raj., Lietuva |
Plotas | 1,881 km² |
Kranto linijos ilgis | 12,43 km |
Kilmė | ledyninis |
Vidutinis gylis | 8,1 m |
Didžiausias gylis | 25 m |
Įteka | Aniuoliukas, bevardis upelis |
Išteka | Rašelė |
Koordinatės | 55°12′42″ š. pl. 25°42′7″ r. ilg. / 55.21167°š. pl. 25.70194°r. ilg. |
Rašia (arba Rašiai) – ežeras rytų Lietuvoje, Švenčionių rajone, apie 7 km į pietvakarius nuo Labanoro, Labanoro girioje (Čiulų, Rašios miškuose). Ilgis rytų–vakarų kryptimi 3,92 km, plotis iki 0,85 km. Altitudė 145,2 m. Giliausia ežero vieta siekia 25 m. Kranto linija, kurios ilgis yra 12,43 km, labai vingiuota. Šiauriniame krante išsikiša pusiasalis, o priešais jį, pietiniame krante, yra įlanka. Krantai statūs, daug kur miškingi. Vakarinėje Rašios pusėje yra 2 miškingos salos, kurių plotai – 0,78 ha ir 0,45 ha. Ežero dugnas padengtas dumblu.
Į Rašią suteka keletas upelių (Aniuoliukas – iš Kanio raisto, bevardis upelis – iš Šaukščiuko ežero), vakaruose išteka Rašelė į Baltuosius Lakajus (Žeimenos upės intako Lakajos baseinas). Ežero pratakumas 33 % per metus.
Ežere sugaunamos lydekos, ešeriai, plakiai, aukšlės, pūgžliai, lynai, raudės, seliavos, karšiai, kuojos, karosai.[1]
Rašia patenka į Labanoro regioninį parką, Lakajų kraštovaizdžio draustinį. Prie ežero įsikūrę Parašės, Vilkasalės, Šaparnės kaimai. Pietrytine pakrante eina kelias 4428 Labanoras–Lakaja–Žaugėdai–Joniškis . Šiaurinėje pakrantėje įrengtos 9 stovyklavietės, vakarinėje pakrantėje veikia kaimo turizmo sodyba. Į pietus nuo ežero – buvęs Rašios dvaras.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vandenvardis kildinamas iš žodžių (iš)rašyti ('marginti'), rašytis ('marginys'), raštas, manant, kad pirminė šaknies raš- reikšmė galėjo bendrai reikšti nelygią formą, laužytumą.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Rašia. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 509
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 273