Petras Bartkus

Petras Bartkus (kovos vardas Žadgaila; slapyvardis Alkupėnas; 1925 m. gegužės 30 d., Pakapurnis, Raseinių apskritis – 1949 m. rugpjūčio 13 d., Užpelkių miškas, Grinkiškio valsčius, Radviliškio apskritis) – Lietuvos partizanas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos signataras.

Į rezistencinę kovą įsitraukė 1941 m., buvo aktyvus Lietuvos laisvės armijos narys. Studijavo Aukštesniojoje technikos mokykloje.

Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, subūrė Raseinių apskrities partizanus, buvo Kęstučio apygardos štabo organizacinio skyriaus viršininkas.

1947 m. gegužės 28 d. Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio prezidiumo pirmininko nutarimu suteiktas laisvės kovotojo partizanų majoro laipsnis. 1947 m. lapkričio mėn. Kęstučio apygardos vado Jono Žemaičio-Vytauto pavedimu jis organizavo Prisikėlimo apygardą, kuri buvo įkurta 1948 m. vasarą. Rašė eilėraščius, skelbė partizanų spaudoje Alkupėno slapyvardžiu.

Dalyvavo 1949 m. vasario mėn. visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, buvo paskirtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos prezidiumo sekretoriumi.

Žuvo 1949 m. rugpjūčio 13 d. Radviliškio apskrities Užpelkių miške įrengtoje partizanų stovykloje per kautynes su MGB kariuomenės kareiviais. Kartu žuvo Bronislovas Liesis, Vytautas Šniuolis-Svajūnas (Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas) ir du neatpažinti partizanai.^[1]

• Po mirties suteiktas Laisvės kovotojo karžygio garbės vardas;
• 1997 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties);
• 1998 m. gegužės 19 d. suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties).