Pereiti prie turinio

Pastovioji atmintis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
EPROM tipo pastovioji atmintis

Pastovioji atmintis arba ROM (angl. Read-only memory) – atmintis, iš kurios duomenis, įrašytus jos gamybos metu, vėliau galima tik skaityti.[1] Tipiškas ROM panaudojimo pavyzdys asmeniniuose kompiuteriuose – įmontuotoji programinė įranga BIOS.

Pastoviosios atminties įrenginiai – integriniai grandynai, magnetiniai diskai ir juostos, kompaktiniai diskai (CD‑ROM), magnetooptiniai diskai ir universalieji diskai (DVD).[2]

Vienas iš pastoviosios atminties pranašumų prieš laisvosios prieigos atmintį (RAM) – duomenys ROM atmintyje išlieka net kai nėra elektros srovės.

Istoriškai iš pradžių ROM atmintys buvo gaminamos jau su įrašytais duomenimis, tačiau netrukus buvo pristatytas programuojamosios pastovios atminties (PROM) tipas, į kurią duomenis galima įrašyti vieną kartą specialia rašymo įranga. Vėliau atsirado ir kitų pastovios atminties rūšių, pvz., ištrinamoji PROM atmintis (EPROM), kurią galima ištrinti naudojant stiprią UV spinduliuotę ir tada vėl įrašyti, bei EEPROM, kurią galima ištrinti elektra.

  1. Pastovioji atmintisV. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikova. Enciklopedinis kompiuterijos žodynas. 4-as leidimas. Vilnius: VU MII, 2014 // EKŽ, 2021, nuolat atnaujinamas. ISBN 978-9986-680-52-9.
  2. atmintis(parengė Algis Daktariūnas). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-09-03).