Otto Palandt

Otas Palandtas (vok. Otto Palandt; 1877 m. gegužės 1 d. Stade – 1951 m. gruodžio 3 d. Hamburge, Vokietija) – vokiečių teisininkas, teisėjas, teisėtyrininkas civilistas, kurio vardu pavadintas Vokietijos civilinio kodekso (BGB) komentaras (Palandt), iki komentaro 10-ojo leidimo – bendraautoris (de facto komentavęs vos vieną paragrafą).

Po abitūros (1896 m.) studijavo teisę Miunchene (Bavarija), Leipcige (Saksonija) ir Gėtingene. 1899 m. Celėje išlaikė pirmąjį valstybinį teisės egzaminą (pažymiu „gerai“, gut) ir pradėjo Referendariatą (praktiką) Zellerfelde (Harcas). 1902 m. Heidelbergo universiteto (Badeno-Viurtembergo žemėje) daktaras (be disertacijos gynimo). 1904 m. Celėje išlaikė antrąjį valstybinį teisės egzaminą (vėl pažymiu gut).

Nuo 1906 iki 1912 m. Żnin apylinkės teismo, vėliau – Kaselio žemės teismo, Pirmojo pasaulinio karo metu – Kaizerinio aukštesniojo teismo (Varšuva) teisėjas. 1919 m. Kaselio aukštesniojo žemės teismo tarėjas (Gerichtsrat). Nuo 1920 iki 1924 m. dėl ginčo su Finansų ministerija netapo teismo Senato pirmininku.

Proanūkis Ralf Palandt (g. 1965 m.), dailininkas, filmų režisierius.

• Klaus W. Slapnicar: Der Wilke, der später Palandt hieß. In: Neue Juristische Wochenschrift 2000, S. 1692–1699.
• Hans Wrobel: Otto Palandt zum Gedächtnis 1.5.1877 - 3.12.1951. In: Kritische Justiz 1982, S. 1–17.
• Elena Barnert: Von Station zu Station. Anm zu Otto Palandt (umstr) uam aAnl seines 130. Gebtags (mwN) In: Myops 1 (2007), S. 56-68.

• Biografija (vokiečių k.)