Nu (tauta)

Nu (kin. 怒族) – viena iš 56 pripažintų etninių grupių Kinijos Liaudies Respublikoje. Daugiausia koncentruojasi Junano provincijos vakariniame pakraštyje. Priskiriama kačinų tautoms, todėl yra kultūriškai gimininga derungams, dzingpo, lisu.

Nu populiacija siekia apie 27 000 ir yra dalinama į šiaurės, centrinę ir pietų grupes. Kalba keliomis tibetiečių-mjanmų kalbų grupės kalbomis. Neturi nuosavos rašytinės kalbos, nors Kinijos Liaudies Respublikos valdžia padėjo šiai etninei grupei išplėtoti rašto sistemą, paremtą lotynišku alfabetu.

Nu tautos tradicinė teritorija yra giliame tarpeklyje Salvino upės aukštupyje, kur iki dabar koncentruojasi 90 % šios etninės grupės atstovų. Kadangi kiniškai Salvinas vadinama Nudziangu, pats tautos pavadinimas, sukurtas XX a. II pusėje, ir kilo nuo šios upės pavadinimo. Ši teritorija administraciškai apima Gongšano, Fugongo ir Lanpingo apygardas Nudziango prefektūroje (Junano provincija). Nu diaspora negausiai gyvena ir Veisi apygardoje (Dičingo tibetiečių autonominėje prefektūra) bei Zaju prefektūroje Tibeto autonominiame regione, daugiausia ties Junano provincijos ir Tibeto siena.

Didysis Nudziango tarpeklis, kur gyvena didžioji dalis nu atstovų yra apsuptas aukštų kalnų, kurie vietomis siekia net 3000 metrų virš jūros lygio. Vietovei būdingi tankūs pušų ir eglių miškai, kurie dengia kalnų papėdes ir kuriuose gyvena tigrai, leopardai, lokiai, elniai, didieji vanagai ir fazanai. Vietovė turtinga mineralais ir vertingomis medicininėmis vaistažolėmis.^[1]

Nu yra daugiau politiškai sukonstruota tauta, ir bendros tapatybės neturi^[2]. Jai dirbtinai priskiriami 3 atskiri etnosai, kalbantys skirtingomis kalbomis ir turintys skirtingas tapatybes, kurios vienija teritorinis panašumas:

• Nusu, kalbantys nusu kalba, sudaro nu tautos pagrindinę dalį. Jie užima didžiąją dalį Nudziango tarpeklio;
• Zauzou, kalbantys zauzou kalba, gyvena į rytus nuo nusu, Mekongo slėnyje;
• Anongai, kalbantys anongų kalba, gyvena į šiaurę nuo nusu, Nudziango tarpeklio šiaurėje.

Lingvistiškai nusu ir zauzou vartoja giminingas nusu kalbas, o anongai savo kalba artimesni derungams.

Istoriniai šaltiniai rodo, jog nu tauta yra Luluman, gyvenusių tose vietovėse Juan dinastijos laikotarpiu ir žmonių, kurie gyveno Gingšano provincijoje ankstyvaisiai amžiais palikuonys. Šios dvi grupės tarpusavyje maišėsi, tuokėsi ir taip galiausiai susiformavo nauja gentis – „Nu“.^[3]

VIII a. vietovė, kurioje gyveno „Nu“ žmonės perėjo Nanzhao ir Dali kunigaikštysčių jurisdikcijai, kurios turėjo mokėti duoklę Tang (618–907) karalystei. Per Juan ir Ming dinastijų laikotarpį vietovė tapo Naxi vadovo Lijiange jusrisdikcija. Nuo XVII a. valdovus sudarydavo įvairiausi Tibeto ir Bai vadovai bei Tibeto vienuoliai. Šie vadovai užgrobė „Nu“ žmonių žemes ir daugybę jų paėmė į vergovę. Nuo XIX a.vidurio į vietovę įsiveržė Britų kolonistai, užkariavę Mjanmarą ir užgrobė Nujiang upės slėnį. Juos sekė ir amerikiečiai, prancūzai bei vokiečiai. Visa tai iššaukė vietinių nepasitenkinimą mažumų teisėmis. 1907 metais šioje vietovėje gyvenusios mažumos susibūrė ir sukėlė maištą prieš įsibrovusius prancūzų misionierius.^[4]

Ši etninė grupė savo apdarams daugiausiai naudoja liną. Moterys tradiciškai dėvi linines arba medvilnines tunikas ilgomis rankovėmis, susegamomis kairėje pusėje ir ilgus sijonus. Jaunos panelės tunikas dažnai papuošia prijuostėmis. Moterys mėgsta puoštis kaklo papuošalais su spalvotais plastino karoliukais bei dideliais variniais auskarais kurie kartais siekia net pečius.

Vyrai taip pat dėvi linines tunikas ilgomis rankovėmis ir šortus. Beveik kiekvienas vyras taip pat nešioja koralų grandinėlę ant kairiosios ausies ir nešiojasi didelį peilį, pakabintą ant kairios liemens pusės. Kuomet vyrai išeina, jie dažnai su savimi pasiima ir lanką su strėlėmis. Vyrai ant galvos dėvi juodus turbanus ir išlaiko plaukų ilgį ties ausų linija.

Nu žmonės savo namus statosi iš bambuko arba medinių lentų, kur nors šalia kalnų. Namai dažniausiai yra dviejų aukštų – žemutiniame aukšte yra daržinė, kur laikomos maisto atsargos, o aukštesniajame aukšte yra visi gyvenamieji kambariai. Antrajame aukšte dažnai būna vidiniai ir išoriniai kambariai. Vidiniai kambariai naudojami kaip miegamieji, o išoriniai, esantys lauke, naudojami virtuvei ir svetainei.

Pagrindinė Nu žmonių veikla yra žemės ūkis. Sėjimui ir sodinimui naudojami bambukiniai ir mediniai įrankiai, o pagrindiniai pasėliai yra kukurūzai, grikiai, bulvės, miežiai ir pupos. Metinis grūdų derlius apima maždaug 100 kg žmogui, o kita mityba paįvairinimama sužvejota žuvimi ir sumedžiota mėsa.

Nors daugumoje „Nu“ šeimų propaguoajma monogamija, tačiau kartais keli sveiki vyrai ir namų valdovai turėdavo po kelias žmonas. Po santuokos vyras turėjo išsikraustyti iš šeimos namų ir sukurti naujus namus. Jauniausiasis sūnus likdavo gyventi su tėvais ir paveldėdavo visą turtą. Moterys turėjo gana žemą socialinį statusą, turėjo rūpintis namais, dirbdavo laukuose ir neturėjo jokių teisių.^[5]

Nu etninė grupė yra Tibeto budizmo bei gentinio animizmo šalininkai ir garbina saulę, mėnulį, žvaigždes, upes, medžius ir uolas. Tai tikėjimas gamta ir jos reiškiniais. Vietiniai šamanai vykdydavo ritualus, skirtus prišaukti gerą derlių, o kitu laiku užsiimdavo ir primityvia medicina. Kiekvienas, net ir menkiausias nelaimingas ar nepalankus gamtos reiškinys taip pat buvo lydimas ritualų. Tik maža dalis nu grupės žmonių išpažįsta krikščionybę. Lamaizmas daugiausiai propaguojamas šiaurinių nu grupių, o krikščionybė – pietinių. Tačiau dauguma tiek pietinių, tiek centrinių grupių išsaugojo senąjį – animistinį tikėjimą, kuris yra arčiau gamtos.

Nu žmonės švenčia gėlių festivalį, kuris daugiausiai yra itin mėgiamas Gongšano vietovėje, Junano provincijoje gyvenančių nu žmonių. Pagal kinų mėnulio kalendorių, šis gėlių festivalis prasideda kovo 15 d. ir tęsiasi tris dienas. Gėlių festivalis yra paremtas legenda, jog „Nu upė“ senais laikais dažnai patvindavo. Viena „Nu“ gentainė, vardu A-Rong, įkvėpta voro tinklo, sukūrė virvinį tiltą, kuriuo žmonės galėjo pereiti upę. Pavergtas A-Rong grožio, Hou genties vadas nuolat mėgino ją priversti už jo tekėti, tačiau A-Rong nesutiko. Neiškentusi mergina pabėgo į kalnus, kur pavirto akmenine statula. Jai pagerbti, nu žmonės kiekvienais metais švenčia gėlių festivalį.

Kitas garsus festivalis, švenčiamas nu žmonių yra taip vadinamas Dzidzilamu festivalis, vykstantis pavasarį ir tęsiasi apie 15d ienų nuo mėnulio kalendoriaus gruodžio galo iki sausio pradžios. Šis festivalis daugiausiai švenčiamas nu žmonių, gyvenančių Bidziango, Fugongo, Gongšano, Lanpingo ir Veisi apygardose Junano provincijoje. Šio festivalio išvakarėse skerdžiamos kiaulės, gaminami minkšti ryžių koldūnai, gaminamas vynas ir gražinami kiemai.

Naujųjų Metų išvakarėse, prieš susėdant už vaišių stalo, kukurūzų burbuolės ir lėkštės pilnos įvairaus maisto dedami ant trikojo grilio. Ant kiekvienos iš trijų kojų uždedami trys puodeliai ir trys mėsos gabaliukai, tuomet šeimos nariai meldžia gero derliaus Naujiems Metams.

„Nu“ žmonės gerai įvaldę muzikinio instrumento „Dabian“ valdymo meną. Kuomet „Nu“ jaunuolis nori sužavėti merginą, jis jai groja šiuo instrumentu, o mergina privalo apsipsręsti per tą laiką, kol vaikinas jai groja. Per grojimą jie išreiškia savo mintis, jausmus ir apsisprendimą tapti mylimaisiais. Sakoma, kad sužavėjimo periodu, tiek mergina tiek vaikinas vienas kitam teištaria vos kelis žodžius, nes visa kitą jie pajaučia per muziką.^[6]

Nacionalinis Kinijos liberalizavimas į nu žemes atėjo apie 1950 metus. Tuomet vietinės valdžios davė nemokamus grūdų, įvairių sėklių pasėlius nu žmonėms, kad šie greičiau atstatytų savo ūkį ir skatintų produkciją toje vietovėje. 1954 metais buvo įkurta Nudziang Lisu autonominė prefektūra, kurios jurisdikcijoje ir atsidūrė Bidziango, Fugongo, Gongšano, Lušujo ir Lanpingo provincijos. 1956 m. spalio 1 d. buvo sukurtos Gongšan Drung ir Nu autonominės apygardos.^[7]

Socialinės reformos skirtingose nu vietovėse taip pat buvo įgyvendintos skirtingu metu. Pavyzdžiui, labiausiai išsivysčiusioje Lanpingo apygardoje jau 1956 metais buvo įvesta žemės reforma. Bidziango, Fugongo ir Gongšano apygardose, kur vis dar vyravo primityvusis komunalizmas vyriausybė adaptavo besiplečiančios gamybos politiką ir palaipsniui išnaikino primityvią tvarką.

Plito lengvoji pramonė ir kasyba, o grūdų produkcija išaugo net keletą kartų dėka nederlingos žemės transformavimo į vertingus laukus. Anksčiau tarpusavyje buvusios izoliuotos nu gentys dabar buvo susietos tarpusavyje greitkeliais bei tiltais, jungiančiais Nudziango, Lancango ir Dulongo upes.

Apie XX a. vidurį vos 20 nu žmonių buvo gavę pradinį išsilavinimą. Dabar beveik visuose nu kaimeliuose ir miesteliuose yra pradinės bei vidurinės mokyklos. Dauguma nu vaikų šiomis dienomis lanko mokyklą.

Nu vietovėse taip pat įkurtos keturios ligoninės, klinikų centrai bei visuomenės sveikatos centrai, kurie labai padėjo kontroliuoti dizenterijos, šiltinės, choleros ir kitų ligų protrūkius.^[8]

• China fact tours, „Nu people“,http://www.chinafacttours.com/facts/people/nu-ethnic-minority.html Archyvuota kopija 2011-08-29 iš Wayback Machine projekto.

Ž • A • R Kinijos tautos Haniai Čuančingai · Ganiai· Hakka · Hujai · Kantoniečiai · Miniai (Hokčiu · Hoklai) · Šiangai · Šiaurės kinai (Dziniai) · Tankai · Vu Tibetiečiai-mianmariečiai Ačangai · Bajai · Čiangai · Derungai · Dengai · Dzingpo (Caivai · Lačikai · Maru) · Dzinuo · Hani (Akhai) · I · Lahu (Kucongai) · Lobai · Lisu · Monpai · Nasiai (Mosuo) · Nu (Nusu · Zouzou · Anongai) · Pumi · Tibetiečiai (Šerpai) · Tudziai Tajai-kadajai Buji · Dajai (Šanai, Žalieji, Neua, Pong, Baltieji ir Juodieji, Hongdzino) · Dongai · Džuangai · Gelao · Li · Maonaniai · Mulao · Šanai · Šujai Austroaziečiai Blangai · Chmu · Deangai · Mangai · Va · Vietnamiečiai Hmongai-mienai Jao · Miao (Gedžia) · Še Altajaus tautos Bonanai · Daūrai · Dongšiangai · Evenkai · Jugurai · Kazachai · Kirgizai · Mandžiūrai · Mongolai (Tuviai · Uzumčinai · Oiratai) · Nanajai · Oročenai · Salarai · Sibai · Totoriai · Uigūrai (Aniai, Dolanai) · Uzbekai · Tu Kitos grupės Korėjiečiai · Rusai · Tadžikai · Taivano aborigenai · Utsuliai · Žydai