Cholera

Cholera – pavojinga infekcinė žarnyno liga. Ligos eigoje viduriuojama, vemiama, organizmas netenka daug skysčių. Senovėje, viduramžiais ir netgi XX a. pradžioje kildavo milžiniškos choleros epidemijos, nusinešdavusios gausybę žmonių gyvybių. Tačiau ekonomiškai atsilikusiose pasaulio valstybėse ir šiandien kyla choleros epidemijos.

Cholera yra bakterinė liga, ją sukelia choleros vibrionas (Vibrio cholerae). Palankioje terpėje jis greitai dauginasi. Kaip gyvybinės veiklos produktas išsiskiriamas stiprus toksinas, sutrikdantis žarnyno veiklą, mat nuo jo ypač nukenčia žarnyno epitelio ląstelės.

Užkrato židinys yra vibriono nešiotojas. Pagrindinę choleros infekcijos rezervuaro dalį sudaro asmenys su besimptome infekcija ir sergantys lengvomis ligos formomis. Jie dažniausiai lieka neišaiškinti ir palaiko choleros vibriono cirkuliaciją aplinkoje. Cholera užsikrečiama fekaliniu – oraliniu būdu, dažniausiai per:

• užterštą vandenį (choleros sukėlėjas daugelį metų gali išgyventi vandens telkiniuose, todėl dažniausiai užsikrečiama geriant užterštą vandenį ar per tokiu vandeniu užterštą maistą, per ledą, pagamintą iš užteršto vandens. Cholera pasireiškia šalyse, kur nuolat trūksta švaraus geriamojo vandens, labai didelis gyventojų tankumas, žemas sanitarinis lygis);
• jūros maistą (žuvys ir vėžiagyviai gali būti užteršiami vandenyje, bei juos ruošiant. Be to, kai kurios žuvys ir vėžiagyviai valgomi žali);
• maistą, užterštą po terminio paruošimo neteisingai saugant (užsikrečiama ir per maistą, kurį ruošia žmonės užsikrėtę ar sergantys cholera). Užsikrėtimo rizika per vaisius ir daržoves nedidelė, nes choleros vibrionas jautrus išdžiuvimui, rūgštims ir karščiui.

Imlumas cholerai yra didelis, tačiau suserga ne visi užsikrėtusieji. Susirgimo riziką padidina nepakankama skrandžio sekrecija.

• didelė dalis sergančiųjų gali užsikrėsti nuo musių, kurios lietėsi prie apkrėstų išmatų ir nutūpė ant maisto produktų. Choleros vibrionai taip pat veisiasi stovinčiame vandenyje. Tai – didelė problema vietovėse, kurių kanalizacijos sistema yra netvarkinga.

Inkubacinis periodas gali tęstis iki 5 dienų. Tada pajuntami choleros simptomai:

• Bendras silpnumas;
• Pykinimas;
• Viduriavimas;
• Troškulys;
• Vėmimas;
• Pilvo skausmas;
• Retas šlapinimasis, sumažėjęs šlapimo kiekis;
• Paaštrėję veido bruožai (įkritusios akys ir kt.) – „Hipokrato veidas“
• Sausėjanti oda

Ligos pradžioje stipriausiai pasireiškia viduriavimas, pykinimas, vėmimas. Viduriuojama gausiai vandeningomis bespalvėmis išmatomis. Nuo jų gali sklisti specifinis (nebūdingas išmatoms, šiek tiek primenantis žuvies) kvapas. Nors šlapinimasis tampa retas, netenkama daug skysčių. Kankina troškulys.

Laiku kreipusis į gydytoją galima išvengti choleros komplikacijų: inkstų, širdies ir kraujotakos sistemos, sąmonės sutrikimų.

Ligą galima nustatyti iš išmatų bei kitų išskyrų: vėmalų, tulžies. Taip pat pastebimas elektrolitų ir vandens trūkumas kraujyje.

Gydant skiriamas antibakterinių Vibrio cholerae veikiančių vaistų kursas. Be to, būtina atstatyti prarasto vandens ir išplautų mineralinių medžiagų kiekį organizme.

Gydymo kursas yra gana ilgas ir sudėtingas, organizmas jėgas atgauna negreit. Tačiau laikantis gydytojo nurodymų galima išvengti didesnių komplikacijų. Dėl ligos pavojingumo ir visuomenės sveikatos labui, ligonis dispanserizuojamas.

Geriausia prevencija – griežtas asmens higienos laikymasis. Negalima gerti vandens iš upelių, upių, ežerų, balų. Ten, kur pasitaiko choleros atvejų, saugumo sumetimais vertėtų virinti ir vandentiekio vandenį.

Cholera didesnė galimybė užsikrėsti Trečiojo pasaulio šalyse, todėl patariama pasiskiepyti prieš ten vykstant.

• SVEIKAS LT apie cholerą Archyvuota kopija 2010-07-07 iš Wayback Machine projekto.
• MEDICUS.LT apie cholerą Archyvuota kopija 2007-10-14 iš Wayback Machine projekto.