Nikolajus Lobačevskis

Nikolajus Lobačevskis rus. Никола́й Ива́нович Лобаче́вский
Gimė	1792 m. gruodžio 1 d. Žemutinis Naugardas
Mirė	1856 m. vasario 24 d. (63 metai) Kazanė
Alma mater	Kazanės universitetas
Vikiteka	Nikolajus Lobačevskis

Nikolajus Lobačevskis (rus. Николай Иванович Лобачевский; 1792 m. lapkričio 20 d. arba gruodžio 1 d., Žemutiniame Naugarde – 1856 m. vasario 12 d. arba vasario 24 d. Kazanėje) – rusų matematikas, Lobačevskio geometrijos sukūrėjas.

Mokslininkas gimė Nižnij Novgorode. Jo tėvai buvo Ivanas Michailovičius Lobačevskis (geodezijos departamento valdininkas) ir Proskovja Aleksandrovna Lobačevskaja. 1802–1807 m. lankė gimnaziją, o vėliau 1807–1811 m. universitetą Kazanėje. 1811 m. įgijo fizikos-matematikos magistro laipsnį, 1814 m. tapo adjunktu, 1816 m. – ekstraordinatoriu, o 1822 m. – profesoriumi. Buvo Kazanės universiteto rektorius (1827–1846 m.).

1832 m. vedė Varvarą Aleksejevną Moisejevą, su kuria susilaukė septynių vaikų.

Pagrindinis Lobačevskio pasiekimas yra neeuklidinės geometrijos sukūrimas. 1814 m. jis nepriklausomai nuo vengrų matematiko Janoso Bolyai (János Bolyai) nagrinėjo lygiagrečių tiesių aksiomą. Daugelis matematikų iki tol bandė išvesti Euklido penktąją aksiomą iš kitų aksiomų. Tačiau Lobačevskis pasirinko kitą kelią, jis norėjo sukurti geometriją, kuriai lygiagretumo postulatas negalioja. 1829-1830 m. šie jo darbai buvo išspausdinti Kazanės universitete. Lobačevskio neeuklidinė geometrija buvo pripažinta ne iš karto, nes dauguma jos dėsnių prieštaravo žmogaus vaizduotei, be to, nebuvo jokio jos loginio pagrindimo.^[1]

Lobačevskio vardu pavadintas asteroidas nr. 1858 ir krateris Mėnulyje, taip pat valstybinis universitetas Žemutiniame Naugarde.^[2]