Narutis
Kitos reikšmės – Narutis (reikšmės).
| Narutis, Naročius | |
|---|---|
 | |
| Vieta |  Baltarusija
|
| Plotas | 79,6 km² |
| Kranto linijos ilgis | 41 km |
| Kilmė | ledyninė |
| Vidutinis gylis | 8,9 m |
| Didžiausias gylis | 24,08 m |
| Tūris | 0,71 km³ |
| Išteka | Narutis |
  Narutis, Naročius | |
| Koordinatės | 54°51′9″ š. pl. 26°44′59″ r. ilg. / 54.85250°š. pl. 26.74972°r. ilg. |
Narutis (arba Naročius; blrs. Нарач, rus. Нарочь) – ežeras šiaurės vakarų Baltarusijoje (didžiausias šalyje), Minsko srityje, Medilo rajone.[1]
Geografija ir gamta
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Išsidėstęs Švenčionių aukštumoje, Narutės upės baseine. Kartu su Mėstro, Batoryno, Blednojės ežerais sudaro Naručio ežeryną. Susidarė traukiantis ledynui. Ežere gyvena 22 rūšių žuvys, iš kurių paprastieji plakiai, vėgėlės, upiniai unguriai ir stambiausios europinės lydekos. Ežere ir šalia jo peri gulbės nebylės, mažieji kragai, mažosios žuvėdros, ereliai žuvininkai ir kiti paukščiai.
Turizmas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Svarbiausia pakrantės gyvenvietė bei populiari turistinė poilsiavietė – Naročius. Sovietmečiu prie Naručio ežero buvo sąjunginė „Stumbriuko“ vaikų stovykla. Ežeras įeina į Naručio nacionalinio parko teritoriją.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tarpukario metu ir JAV lietuvių pokario Lietuvos fizinės geografijos vadovėliuose buvo nurodomas kaip didžiausias Lietuvos ežeras (pagal 1920 m. Lietuvos–TSRS sienos situaciją). Sovietmiečiu pakrantėse dar gyveno lietuviškai šnekantys žmonės, vėliau asimiliavęsi su slavais.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Naročius. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-07-31.
