NB8

NB8
Šiaurės šalys      Baltijos šalys
Įkurta	1992 m.
Tipas	Tarptautinė organizacija
Narystė	Danija  Estija  Suomija  Islandija  Latvija  Lietuva  Norvegija  Švedija

NB8 (angl. santrumpa Nordic Baltic Eight) – aštuonios Šiaurės ir Baltijos valstybės – Suomija, Švedija, Danija, Norvegija, Islandija, Lietuva, Latvija, Estija, kurios nuo 1992 metų reguliariai bendradarbiauja įvairiose srityse ir politiniuose lygmenyse. 2000 m. rugpjūčio 29–30 d. d. Middelfart (Danijoje) vykusio susitikimo metu Šiaurės ir Baltijos šalių Užsienio reikalų ministrai sutarė Baltijos ir Šiaurės šalių ministrų susitikimus vadinti NB8.

Šiaurės ir Baltijos šalys bendradarbiavimas apima platų spektrą. NB8 šalių atstovų susitikimuose aptariamos tarptautinės politikos aktualijos, įvairūs praktiniai bendradarbiavimo klausimai. Kiekvienais metais vyksta šių valstybių Ministrų Pirmininkų ir Užsienio reikalų ministrų susitikimai (1996–2002 m. kasmet susitikdavo ir Bendradarbiavimo ministrai, kur Baltijos šalis atstovaudavo Užsienio reikalų ministrai).^[1] Vyksta ir reguliarūs NB8 atstovybėse dirbančių diplomatų susitikimai.

Be svarbiausių NB8 šalių ministrų pirmininkų ir užsienio reikalų ministrų susitikimų, vyksta reguliarūs ir kitų ministrų bei ministerijų atstovų susitikimai. Taip pat bendradarbiauja Šiaurės ir Baltijos šalių parlamentai. Parlamentinis NB8 bendradarbiavimas prasidėjo 1989 metais tarp Baltijos asamblėjos ir Šiaurės tarybos. Vyksta metiniai susitikimai, juose dalyvauja įvairaus lygmens atstovai – parlamentų pirmininkai, komitetų atstovai. 2010 m. vasario 18 d. Baltijos asamblėjos ir Šiaurės tarybos posėdis vyko Vilniuje.

NB8 grupėje sprendžiama nemažai praktinių klausimų. Vienas iš tokio išplėtoto bendradarbiavimo pavyzdžių yra 2004 m. kovo 26 d. Kopenhagoje pasirašytas NB8 švietimo ir mokslo ministrų susitarimas kurti bendrą Šiaurės ir Baltijos valstybių švietimo ir mokslo erdvę (konkrečiai kalbama apie bendrą mokslinių tyrimų ir pažangių technologijų vystymo erdvę). 2003 m. taip pat buvo įkurta NB8 speciali darbo grupė kovai prieš prekybą žmonėmis. 2010 m. NB8 šalių finansų įstaigos pasirašė susitarimą Archyvuota kopija 2012-01-03 iš Wayback Machine projekto., pagal kurį koordinuoja savo veiksmus finansų srityje (finansinių krizių prevencijai bei stabilizavimui ir pan.). Šiaurės ir Baltijos šalys kartu atstovaujamos Pasaulio banke, Tarptautiniame valiutos fonde.

Lietuva skiria ypatingą dėmesį ekonominių ryšių su Šiaurės šalimis plėtotei, efektyvesniam verslo bendradarbiavimui. Tuo tikslu kelios Lietuvos institucijos susitarė įvertinti Šiaurės šalių kalbų mokymosi poreikį, užmegzti naujus ar stiprinti esamus kontaktus su partnerių universitetais, siekiant populiarinti ir intensyvinti Šiaurės šalių kalbų mokymąsi Lietuvoje. 2011 m. rugpjūčio 24d. tarp keturių ministerijų – Socialinės apsaugos ir darbo, Užsienio reikalų, Ūkio, Švietimo ir mokslo ministerijos pasirašytas memorandumas dėl Šiaurės šalių kalbų. Memorandume numatyta taikyti modernius kalbų mokymo modelius, kuo plačiau skleisti informaciją apie poreikį mokytis kalbų, kad investicinė aplinka Lietuvoje taptų patrauklesnė Šiaurės šalių verslininkams.

Sausio 23 d. Vilniuje įkurtas Šiaurės Europos tyrimų centras (TSPMI), kurio įkūrimo tikslas susijęs su Lietuvos užsienio politikos formuotojų akcentuojama Baltijos – Šiaurės šalių bendradarbiavimo idėja, kuriai vis daugiau dėmesio skiriama ir politiniame lygmenyje, ir įgyvendinant konkrečius projektus.

TSPMI ir jo tyrėjai vis labiau įsitraukia į NB šalių mokslininkų tinklus, aktyviai dalyvauja E-PINE (JAV ir NB) veikloje. Keli TSPMI tyrėjai yra įsitraukę į Šiaurės mokslo tarybos remiamą projektą „The Nordic Baltic Small States: Perceptions on Economy, Security and Identity in an increasingly regionalized Europe“. 2012 m. gegužės pradžioje bendradarbiaujant su Suomijos Europos saugumo komitetu Institute planuojama Nordic Forum konferencija, kurioje dalyvaus apie 100 NVO aktyvistų, tyrėjų ir politikų iš Šiaurės ir Baltijos valstybių. Tad šio centro įsteigimas žymi TSPMI siekį gilinti žinias ir vykdyti tyrimus tiek su NB šalių partneriais, tiek ir apie NB šalių problematiką bei aktualias (lyginamojo pobūdžio) tyrimų problemas.^[2]

Baltijos ir Šiaurės šalių ryšius istoriniai šaltiniai mini jau ankstyvaisiais viduramžiais, ir didžiąją dalį šio tūkstantmečio Šiaurės ir Baltijos šalys intensyviai bendravo, rungėsi dėl įtakos Baltijos jūroje, prekiavo ir bendradarbiavo. Glaudžius ryšius su Šiaurės šalimis tarpukariu Lietuvoje ypač pabrėžė geopolitikas ir geografas Kazys Pakštas, plėtojęs Baltoskandijos idėją.

Jis teigė, jog sunku pasaulyje surasti kitą tokį regioną, kuriame tiek daug nedidelių viena šalia kitos įsikūrusių valstybių tarpusavyje taip gerai sutartų. Jau anuomet visose Baltijos ir Šiaurės šalyse bendros sąjungos idėja buvo plačiai palaikoma. Antrasis pasaulinis karas ir totalitarizmo iššūkiai geografo lūkesčius išvysti Lietuvą „pažangiausių Šiaurės valstybių gretose“ sumenkino, tačiau griūvant Sovietų Sąjungai, Šiaurės šalys tapo bene pagrindinės Baltijos šalių suvereniteto rėmėjos. Islandija, Švedija, Danija, Norvegija ir Suomija buvo vienos iš pirmųjų valstybių, pripažinusių atkurtą Lietuvos (bei Latvijos ir Estijos) nepriklausomybę ir atnaujinusių diplomatinius santykius. Nuo pat nepriklausomybės atgavimo Šiaurės šalys teikė (ir teikia iki pat šių dienų) žymią politinę, finansinę ir administracinę paramą Baltijos šalims.

2011 metais regiono sostinėse buvo iškilmingai paminėtas Baltijos ir Šiaurės šalių diplomatinių santykių atkūrimo dvidešimtmetis.

Šiandien NB8 valstybės – narės sudaro 32 mln. gyventojų regioną, bendras šių šalių BVP yra 1,5 trilijonas JAV dolerių ir tai suteikia jam penktą pagal dydį Europos ekonomikos statusą. Šiaurės ir Baltijos šalys pakankamai gerai vertinamos įvairiais tarptautiniais matais (pvz., Human Development Index), pagal kuriuos šalys priskiriamos labiausiai pažengusioms pasaulyje.

Šiaurės šalių parama Lietuvai labai palengvino Baltijos valstybių stojimą į ES ir NATO. Po šių organizacijų plėtros 2004 m. Šiaurės ir Baltijos valstybių bendradarbiavimas intensyvėja, įgaudamas naujas glaudaus bendradarbiavimo formas, ir didina Baltijos jūros regiono, o kartu ir visos Šiaurės Europos saugumą bei konkurencingumą. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. net šešios NB8 valstybės (Danija, Švedija, Suomija, Estija, Latvija ir Lietuva) yra ES narės, trijų Baltijos valstybių ir trijų Šiaurės šalių vyriausybių vadovai (NB6) neformaliai susitinka prieš Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimą, o užsienio reikalų ministrai – prieš ES Užsienio reikalų tarybos (URT) posėdžius.

Baltijos šalių iniciatyva 2010 metais buvo įkurta NB8 ekspertų grupė, kuriai pavesta parengti Šiaurės ir Baltijos šalių regioninio bendradarbiavimo ataskaitą. Jos rengėjai – buvęs Latvijos ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras Valdis Birkavas ir buvęs Danijos gynybos ministras Sørenas Gade. Jie, įpareigoti NB8 užsienio reikalų ministrų, parengė konkrečias rekomendacijas, kurių įgyvendinimas turėtų paskatinti glaudesnį Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą daugelyje sričių. Ataskaita tapo Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo gairėmis ateičiai.

2011 metais NB8 valstybės, sekdamos Birkavo ir Gadės ataskaitos rekomendacijomis, įgyvendino daugelį svarbių siekių: bendrais renginiais buvo pažymėtos Šiaurės ir Baltijos šalių diplomatinių santykių užmezgimo dvidešimtosios sukaktys, įvyko bendros diskusijos dėl regiono ateities. Taip pat tarp aštuonių vyriausybių Helsinkyje 2011 m. rugpjūčio 30 d. buvo pasirašytas savitarpio supratimo memorandumas, kuriuo remiantis regiono valstybės galės įkurdinti darbui savo diplomatus vieni kitų atstovybėse pasirinktose šalyse. Savo veiksmus intensyviai derino centriniai šalių bankai, finansų, gynybos, transporto ministerijos, įvairios agentūros ir kitos įstaigos, kurių veikla yra regiono masto.

Šiaurės ir Baltijos šalių klausimams dėmesį skiria ir globalių klausimų analitikai. 2011 m. rugsėjo mėnesį tyrimų centras Atlantic Council Archyvuota kopija 2003-12-22 iš Wayback Machine projekto. parengė studiją, skirtą regiono saugumo ir gynybos klausimams XXI amžiuje „Nordic-Baltic Security in the 21st Century: The Regional Agenda and the Global Role“.^{[neveikianti nuoroda]}

2010 metais NB8 veiklą koordinavo Latvija, 2011 – Suomija, o šiais, 2012 metais, NB8 darbotvarkės koordinatorės vaidmuo tenka Lietuvai. 2013 m. ja taps Švedija, 2014 m. – Estija ir 2015 m. – Danija.^[3]

Koordinavimas reiškia, jog šalis formuoja aštuonšalio bendradarbiavimo darbotvarkę, rengia visus svarbiausius susitikimus. Lietuvos nusibrėžti NB8 veiklos koordinavimo prioritetai yra šie:

• Baltijos šalių ir Šiaurės ministrų tarybos bendradarbiavimo stiprinimas
• Bendros Šiaurės ir Baltijos regiono informacinės erdvės kūrimas
• Glaudesnis ekonominis ir verslo bendradarbiavimas
• Ryšių su Rytų partnerystės šalimis ir JAV plėtojimas

Įgyvendinant šiuos prioritetus, Lietuvoje planuojama apie 50 įvairaus lygmens susitikimų ir renginių, kurių metu bus sprendžiama dėl spartesnio regiono integracijos ir didesnio konkurencingumo. Daugiau naujienų apie NB8 veiklą galima Užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje^{[neveikianti nuoroda]}.

Šiaurės Ministrų Taryba (ŠMT), įsteigta 1971 m., yra Šiaurės šalių tarpvyriausybinio bendradarbiavimo forumas, kuriame užtikrinamas geresnis Šiaurės šalių bendradarbiavimas bei propaguojamas šiaurietiškas identitetas. Šios tarybos, kuri jungia penkias Šiaurės šalis: Daniją, Islandiją, Norvegiją, Suomiją ir Švediją bei tris autonominius regionus: Alandų ir Farerų salas bei Grenlandiją, rėmuose vykstantis bendradarbiavimas – natūralus vieningo regiono veiklos padarinys, išsiskiriantis gilia regionine integracija nepriklausomai nuo kiekvienos iš jų narystės kokioje nors organizacijoje. Pereitais metais ŠMT pirmininkavo Suomija, 2012 m. pirmininkauja Norvegija. Lietuvoje veikia 1991 m. įsteigtas ŠMT biuras Vilniuje.

ŠMT aktyviai veikia bendradarbiaudama su Lietuva, Latvija, Estija bei Šiaurės vakarų Rusijos ir Arkties regionais. Pagrindinės glaudesnio Lietuvos bendradarbiavimo su ŠMT sritys yra bendradarbiavimas abipus sienų, mokslas, švietimas ir inovacijos, socialinė apsauga, aplinkosauga ir darni plėtra.

Baltijos valstybės ŠMT programose dalyvauja lygiaverčiais pagrindais, todėl apsiima dalinį finansavimą, proporcingą kiekvienos šalies BVP. Pirmoji tokia partneryste pagrįsta programa, skirta švietimui (NORDPLUS), startavo 2008 m., o 2009 m. pradėtos dar trys bendros Šiaurės-Baltijos programos: kultūrinio, ekonomikos ir pramonės bei valstybės tarnautojų mobilumo programos.

Baltijos valstybių narystė Šiaurės šalių investicijų banke (Nordic Investment Bank, NIB) – dar vienas iš Šiaurės ir Baltijos valstybių suartėjimo ženklų, praktinis įrankis, o kartu ir svarbus politinis signalas bei geras pavyzdys ieškant glaudesnio bendradarbiavimo formų. Ši 1975 m. penkių Šiaurės šalių Vyriausybių įsteigta daugiašalė tarptautinė finansų institucija finansuoja infrastruktūros, gamtosaugos, savivaldybių, socialinius bei energijos taupymo projektus. Nuo 2005 m. sausio 1 d. NIB narėmis tapo ir Estija, Latvija bei Lietuva. Įgyvendinant atskirus privačių bendrovių ir viešojo sektoriaus institucijų projektus, tai suteikia galimybę gana palankiomis sąlygomis skolintis iš šios tarptautinės finansų institucijos.

2011 m. vasarį įvyko ŠMT, Užsienio reikalų, Švietimo ir mokslo ministerijos bei Švietimo mainų paramos fondo organizuota konferencija „Lietuvos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimas: nuolatinio mokymosi patirtis ir bendrosios vertybės“, Archyvuota kopija 2011-05-14 iš Wayback Machine projekto. kurioje dalyvavo LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Šiaurės ministrų tarybos Generalinis sekretorius Halldóras Ásgrímssonas, Užsienio reikalų ministras A. Ažubalis bei Šiaurės ir Baltijos šalių institucijų atstovai ir akademikai.

2008 m. buvo patvirtinos Šiaurės ministrų tarybos bendradarbiavimo su Baltijos šalimis gairės^{[neveikianti nuoroda]}, kurios galioja iki 2013 m. pabaigos. Šiaurės šalių ir Baltijos valstybių tarpusavio veiklos gairėse 2009–2013 m. numatoma siekti glaudesnio NB8 šalių bendradarbiavimo. Nurodomi šie prioritetai:^[4]

• švietimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos;
• verslas, klasterių tinklai;
• aplinkosaugos, klimato ir energetikos klausimai;
• tarptautiniai socialiniai iššūkiai: prekyba žmonėmis, ŽIV/AIDS plitimas ir kt.
• politika fundamentalių vertybių ir teisių plėtrai regione (demokratija, lyčių lygybė, žodžio ir spaudos laisvė, tolerancija ir kt.)

• Vasario 17-18 d. NB8 šalių užsienio reikalų ministerijų politikos direktorių susitikimas Rygoje
• Rugpjūčio 18-20 d. NB8 šalių parlamento pirmininkų susitikimas Reikjavike
• Rugpjūčio 26-27 d. NB8 šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas Rygoje
• Lapkričio 9-11 d. NB8 šalių gynybos ministrų susitikimas Osle
• Lapkričio 11-12 d. NB8 šalių užsienio reikalų ministerijų valstybės sekretorių susitikimas Rygoje

• Vasario 8-9 d. NB8 šalių užsienio reikalų ministerijų politikos direktorių susitikimas Helsinkyje
• Rugpjūčio 18-20 d. NB8 šalių parlamento pirmininkų susitikimas Taline
• Rugpjūčio 29-30 d. NB8 šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas Helsinkyje
• Rugpjūčio 30 d. Regioninė NB8 bendradarbiavimo konferencija Helsinkyje
• Spalio 31 d. NB8 šalių ministrų pirmininkų susitikimas Kopenhagoje
• Lapkričio 15-16 d. NB8 šalių gynybos ministrų susitikimas Stokholme

• Vasario 6-7 d. NB8 šalių užsienio reikalų ministerijų politikos direktorių susitikimas Vilniuje
• Rugpjūčio 15-16 d. NB8 šalių parlamento pirmininkų susitikimas Helsinkyje
• Rugsėjo 3-4 d. NB8 šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas Vilniuje
• Spalio 2 d. NB8 šalių Vystomojo bendradarbiavimo ministrų konferencija Vilniuje

• Šiaurės Taryba
• Baltijos Asamblėja ir Baltijos ministrų taryba
• Šiaurės Europa
• Šiaurės šalys
• Skandinavija
• Baltijos šalys
• Baltoskandija