Myrabai

Myrabai arba tiesiog Myra (hind. मीराबाई, IAST: Mīrābāī; 1498–1550 (?) m.) – Indijos XVI a. poetė-mistikė, viena svarbiausių bhaktinio vaišnavizmo įkvėpėjų.

Gimė radžputų šeimoje Džodhpuro valstybėje (dab. Radžasthanas). 1516 m. ištekinta už Mevaro princo Bhodžradžo. Myra pabėgo iš santuokos ir atsidavė Krišnos garbinimui. Jos meilės dainos, skirtos Krišnai, sukurtos šnekamąja hindi kalba (radžasthani tarmėmis) žodinės perdavos būdu plačiai paplito visoje šiaurės Indijoje. Ji tapo viena labiausiai cituojamų bhakti poečių. Iki XVIII a. beveik visos jos eilės gyvavo tik žodžiu, todėl spėjama, kad prie jos eilių galėjo būti priskirti ir kiti klajojančių dainių kūriniai. Vienas jos tekstas atsidūrė ir sikhų šventraštyje Guru Granth Sahibe. Savo eilėse Myrabai sako, jog ankstesniame gyvenime ji buvusi gope ir patarnavusi Krišnai.

Myrabai visą gyvenimą praleido kaip klajojanti asketė. Teigiama, kad ji galėjusi mokytis pas kitą bhakti poetą Ravidasą. Vėliau ji apsigyveno Krišnos tėviške laikomame Vrindavane (pasak kitų legendų – Dvarkoje). Beveik visi Myrabai gyvenimo faktai žinomi tik iš legendų ar hagiografijų.

XIX a. Bikanero kunigaikštystės ministras pastatydino paminklą, kuriame drauge pavaizduotas Krišna, Radha ir Myrabai.^[1] Radžasthane jai skirtos kelios šventyklos.

Vikiteka: Myrabai – vaizdinė ir garsinė medžiaga