Mini

MINI

Pramonė	Automobilių
Įkurta	1959 m.
Centrinė būstinė	Jungtinė Karalystė
Produkcija	Automobiliai
Holdingas	BMW
Tinklalapis	http://www.mini.com/

Mini – automobilių gamintojas, įkurtas 1959 m. Jungtinėje Karalystėje, nuo 2000 m. priklausanti BMW koncernui. Mini specializuojasi į mažų, ekonomiškų, keleivinių automobilių gamybą. Mini pavadinimas buvo naudojamas nuo 1959 m. automobilių modelių pavadinimuose, o 1969 m. tapo atskiru ženklu – marke su savo modelių pavadinimais „Austin Mini“, „Morris Mini “. Unikalaus klasikinio britiško stiliaus, nedidelio dizaino automobilis tapo nepriklausomybės simboliu 1960-tųjų jaunimo kultūroje.^[1]

1999 m. tarptautinė 130 automobilizmo žurnalistų grupė išrinko ,,Classic Mini” kaip „Europos amžiaus automobilį“ iš XX a. automobilių kaip „Citroën DS”, „Ford Model T” bei „Volkswagen Beetle”. Mini skersinis variklio išdėstymas, priekiniai varomi ratai buvo nukopijuoti kitų markių modeliams „Fiat 127” (1971 m.), „Honda N360“ (1967 m.), „Nissan Cherry“ (1970 m.).

Šį išskirtinį dvidurį automobilį, sukūrė „British Motor Corporation“ (BMC) „Morris“ inžinierius Alec Issigonis. Jis buvo pagamintas Longbridge gamykloje Anglijoje, esančioje šalia BMC būstinės ir buvusioje „Morris Motors“ gamykloje (1959–2000), „Cowley“ gamykloje Oksforde (1959–1969), BMC gamykloje Sidnėjuje, o vėliau Italijoje (Innocenti), Ispanijoje (Authi), Čilėje, Belgijoje, Maltoje, Portugalijoje, Pietų Afrikoje, Urugvajuje, Venesueloje ir Jugoslavijoje.

Itališka Mini versija buvo parduota pagal Innoceti markę, kuri buvo pagaminta Lambrate, Milano rajone.

„Mini Mark I“ turėjo tris atnaujinimus – „Mark II“, „Clubman“, „Mark III“. 1969 m. Buvo pristatytos tvirtos pikapo ir universalo versijos.

Pasirodę nauji modeliai „Mini Cooper“ ir „Cooper S“ buvo sėkmingi lenktynėse ir ralyje. 1961 m. mažas lenktyninis automobilis su galingesniu varikliu, stipresniais stabdžiais ir keliais patobulinimais „Classic Mini Cooper 997“ pateko į britų lenktynes ir John Cooper rankas. Mini dažnai laimėdavo lenktynes, trejas iš jų Monte Karlo ralyje 1964, 1965 ir 1967 m. 1966 m. pirmoje vietoje esantis Mini po finišo buvo diskvalifikuotas dėl tariamų pažeidimų susijusių su artimais automobilio žibintais.

1959 m. rugpjūti Mini buvo parduodamas „Austin Seven“^[2] Mini ir „Morris Mini-Minor“. 1962 m. „Austin Seven” buvo pervadintas į „Austin Mini“ ir 1988 m. tapo tik „Mini“.

1994 m. BMW įsigijo „Rover Group“ (buvęs „British Leyland“) ir buvo padalinta 2000 m. su BMW, tačiau pasiliko teisę gaminti automobilius naudojant „Mini“ pavadinimą. Šiuolaikiško „Mini“ kūrimas prasidėjo 1995 m., o visiškai naują „Mini“ modelį pristatė BMW 2001 m. Dabartinį modelių asortimentą apima „Hardtop“, „Hatch“, „Convertible“ – trijų durų hečbekai, „Clubman“ – universalas, „Countryman“ – penkerių durų crossover, „Coupe“, „Roadster“ ir „Paceman“.^[3]

2013 m. balandžio mėn. „Mini“ generalinį direktorių Jochen Goller pakeitė Peter Schwarzenbauer.^[4]

2019 m. balandžio 1 d. P. Schwarzenbauer pakeitė BMW paskirtas naujas „Mini“ prekės ženklo direktorius Bernd Körber.^[5]

Originalus dviejų durų „Mini“ buvo nedidelis automobilis, kurį 1959–2000 m. gamino Britų automobilių korporacija (BMC) ir jo peremėjai. Ši transporto priemonė tam tikru požiūriu yra laikoma britų atitikmeniu tuometiniam vokiečių „Volkswagen Beetle“, kuris Šiaurės Amerikoje sulaukė panašaus populiarumo. 1999 m. „Mini“ buvo išrinktas antru įtakingiausiu XX amžiaus automobiliu po „Ford Model T“.^[6]

Šį išskirtinį dviejų durų automobilį BMC sukūrė seras Alec Issigonis. Jis buvo gaminamas Longbridge ir Cowley gamyklose Anglijoje, „Victoria Park“ / „Zetland British Motor Corporation“ (Australija) gamykloje Sidnėjuje, Australijoje, vėliau taip pat Ispanijoje („Authi“), Belgijoje, Čilėje, Italijoje („Innocenti“), Portugalijoje, Pietų Afrikoje, Urugvajuje, Venesueloje ir Jugoslavijoje. „Mini Mark I“ turėjo tris pagrindinius JK atnaujinimus: „Mark II“, „Clubman“ ir „Mark III“. Tai buvo keletas variantų, tarp jų universalas, pikapas, furgonas ir „Mini Moke“ – į džipą panašus bagis. „Mini Cooper“ ir „Cooper“ S “buvo sportiškesnės versijos, kurios buvo sėkmingos kaip ralio automobiliai, 1964–1967 m. keturis kartus laimėjusios Monte Karlo ralį, tačiau 1966 m. Mini buvo diskvalifikuota po finišo su kitais šešiais britų dalyviais. Tai įtraukė pirmuosius keturis finišavusius automobilius, pagal abejotiną sprendimą, nes automobiliai naudojo neleistinus žibintus.^[7] Iš pradžių „Mini“ automobiliai buvo parduodami „Austin“ ir „Morris“ vardu, kaip „Austin Seven“ ir „Morris Mini-Minor“, kol galiausiai 1969 m. buvo sukurta „Mini“ markė. Devintajame dešimtmetyje „Mini“ vėl buvo parduodamas Austino vardu.

Dešimtajame dešimtmetyje BMW siekė išplėsti savo modelių asortimentą, pridedant kompaktiškų automobilių ir visureigių. 1994 m. pradžioje BMW įsigijo „Rover Group“ iš „British Aerospace“, kuriai, be kitų prekių ženklų, priklausė ir „Mini“. BMW primygtinai reikalavo, kad net ir kompaktiškas modelis turėtų pasižymėti tradicinėmis BMW charakteristikomis (tokiomis kaip galinių ratų pavara), jog išlaikytų įmonės standartus ir įvaizdį. Tačiau „MINI“ prekės ženklas nepritarė šiems standartams, o BMW tai suprato kaip galimybę sukurti konkurencingą kainą, tačiau aukščiausios kokybės, kompaktišką automobilį. Tai suformavo BMW planą išleisti aukščiausios klasės BMW 1 serijos ir vidutinės klasės „Mini“.

Maždaug tuo metu „Rover“ taip pat kūrė originalaus „Mini“ įpėdinį. Pirmoji jos koncepcija buvo ACV30, kuri buvo pristatyta 1997 m. Monte Karlo ralyje. Šis pavadinimas iš dalies buvo „Anniversary Concept Vehicle“ akronimas, o „30“ – tai 30 metų, praėjusių nuo tada, kai „Mini��� pirmą kartą laimėjo Monte Karlo ralį. Pati transporto priemonė buvo dviejų durų kupė, varoma gale sumontuotu „MG F“ varikliu. 1998 m. BMW ėmėsi kurti serijinę „Mini“. Pirmasis aspektas, į kurį buvo atsižvelgta: dizainas, kuris buvo pasirinktas iš 15 pilno dydžio dizaino tyrimų. Penki iš šių dizainų buvo pagaminti Vokietijos „BMW“ gamykloje, dar penki iš „BMW Designworks“ Kalifornijoje, keturi iš „Rover“ ir vienas iš išorinės gamyklos Italijoje. Pasirinktas dizainas buvo pagamintas iš „BMW Designworks“ kurį sukūrė amerikiečių dizaineris Frank Stephenson. Šis dizainas buvo kaip miesto automobilis.

7 kartos „Mini“, 5 387 862-asis, paskutinis originalus raudonas dviejų durų „Mini Cooper Sport“ buvo pagamintas Longbridge 2000 m. spalio mėn.^[8] Automobilis buvo parduotas pop muzikos atlikėjai Lulu. Vėliau pristatytas į „Heritage Motor Centre“ Geidone prie pirmojo „Mini Mark I“.^[9] Naujos kartos „Mini Hatch / Hardtop“ buvo parduotas 2001 m. liepos mėn. Automobilio pardavimai nuo pat pradžių buvo sėkmingi.^[10]

2002 m. atsirado ALL4 visų varomų ratų sistema, trys modeliai su daugiau sėdimų vietų, energingi dviviečiai, kabrioletas – tai buvo aukštos klasės interjero ir naujos modernios technologijos era.^[11]

2003 m. MINI laimėjo Šiaurės Amerikos metų automobilio apdovanojimą.^[12]

2005 m. vasario mėn. BMW paskelbė investavusi 100 mln. svarų sterlingų į „Mini“ gamyklą Oksforde, Didžiojoje Britanijoje, sukurdama 200 naujų darbo vietų ir leisdama padidinti gamybos apimtį 20 proc.^[13]

2011 m. sausio mėn. vykusioje Šiaurės Amerikos tarptautinėje automobilių parodoje BMW paskelbė, kad išplės „Mini“ asortimentą, išleisdamas dvi naujas dviejų durų sportines krosines transporto priemones, remiantis „Mini Paceman“ koncepciniu automobiliu. 2011 m. birželio mėn. BMW paskelbė apie 500 mln. svarų investiciją į JK per ateinančius trejus metus kaip dalį „Mini“ serijos išplėtimo iki septynių modelių.^[14]

Nuo 2011 m. „Mini“ dalyvavo Pasaulio ralio čempionate su Prodrive WRC Team, o 2012 m. Mini All 4 Racing komanda startavo 2012 m. Dakaro ralyje, kuriame su šiuo automobiliu laimėjo Stéphane Peterhansel. Vėliau Dakaro ralyje Mini komanda nugalėjo 2013, 2015 ir 2020 metais.

2012 m. Visame pasaulyje buvo parduota 301 526 „Mini“ transporto priemonės.^[15]

2017 m. liepos mėn. BMW paskelbė, kad 2019 m. Cowley gamykloje Oksforde bus pradėtas gaminti elektrinis „Mini“ modelis.^[16]