Makuvo apskritis
| Makuvo apskritis lenk. Powiat makowski | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lenkija
| ||||||
| Vaivadija |  Mazovijos vaivadija
| ||||||
| Administracinis centras | Mazovijos Makuvas | ||||||
| Gyventojų | 46 658 | ||||||
| Plotas | 1 064,56 km² | ||||||
| Tankumas | 44 žm./km² | ||||||
| Teritorijos kodas | WMA | ||||||
| Tinklalapis | www.powiat-makowski.pl | ||||||
Makuvo apskritis (lenk. powiat makowski) – apskritis šiaurės rytų Lenkijoje, Mazovijos vaivadijoje. Apskrities centras įsikūręs Mazovijos Makuvo mieste. Apskritis šiaurės rytuose ribojasi su Ostrolenkos apskritimi, pietryčiuose su Viškuvo, pietuose su Pultusko, vakaruose su Cechanuvo bei šiaurės vakaruose su Pšasnyšo apskritimi. Apskrityje yra 10 valsčių.
Apskrities valsčiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apskrityje yra 10 valsčių:
| Valsčius | Rūšis | Plotas (km²) |
Gyventojai (2006) |
Centras |
| Mazovijos Makuvas | miesto | 10,3 | 9 880 | |
| Krasnoselco valsčius | kaimo | 167,0 | 6 544 | Krasnoselcas |
| Ploniavi Bramuros valsčius | kaimo | 135,0 | 5 864 | Ploniavi Bramura |
| Karnevo valsčius | kaimo | 129,4 | 5 448 | Karnevas |
| Ružano valsčius | miesto-kaimo | 84,1 | 4 423 | Ružanas |
| Šelkuvo valsčius | kaimo | 112,9 | 3 695 | Šelkuvas |
| Sipnevo valsčius | kaimo | 128,6 | 3 528 | Sipnevas |
| Ževnių valsčius | kaimo | 111,7 | 2 699 | Ževniai |
| Červonkos valsčius | kaimo | 110,6 | 2 646 | Červonka |
| Mlinažės valsčius | kaimo | 75,0 | 1 747 | Mlinažė |
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo V a. pr. m. e. iki XII a. dabartinės apskrities teritorijoje gyveno prūsų gentys.[1]
Nuo X a.-XI a. iki 1526 m. priklausė Lenkijos karalystės Mazovijos kunigaikštystei. Nuo 1529 m. iki 1569 m. Liublino unijos Mazovijos vaivadijai. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Didžiosios Lenkijos provincijos Mazovijos vaivadijos valdose.
Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Plocko departamentui. Nuo 1807 m. iki 1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Plocko departamentui. Nuo 1816 m. iki 1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Plocko vaivadijai, nuo 1837 m. iki 1866 m. Plocko gubernijai, nuo 1867 m. iki 1914 m. Lomžos gubernijai.
Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Varšuvos generalgubernijai. 1919–1939 m. priklausė II Lenkijos Respublikos Varšuvos vaivadijai. 1939–1945 m. priklausė Trečiojo reicho Rytų Prūsijai. 1945–1975 m. priklausė Varšuvos vaivadijai. 1975–1999 m. priklausė Ostrolenkos vaivadijai ir Cechanuvo vaivadijai.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal 2005 m. birželio 30 d. surašymo duomenis:
| Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Bendrai | 46 658 | 100% | 23 371 | 50,1% | 23 287 | 49,9% |
| Miestai | 12 644 | 100% | 6 603 | 52,2% | 6 041 | 47,8% |
| Kaimai | 34 014 | 100% | 16 768 | 49,3% | 17 246 | 50,7% |
