Lubų kalba

Lubų kalba, Kasajaus lubų kalba Tshiluba
Kalbama	Kongo DR, Angola
Kalbančiųjų skaičius	>6,4 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių	į šimtuką nepatenka
Kilmė	Nigerio-Kongo  Benuė-Kongo   bantų    lubinės     lubų      Kasajaus lubų
Rašto sistemos	lotyniška abėcėlė
Oficialus statusas
Oficiali kalba	Kongo DR (regioninė)
Kalbos kodai
ISO 639-2	lua
ISO 639-3	lua
Geografinis paplitimas

Lubų kalba, kitaip baluba, kiluba, čiluba, Lulua lubų kalba, Kasajaus lubų kalba (Tshiluba, Ciluba, Luba-Kasai, Luba-Lulua) – bantų kalba, vartojama Centrinėje Afrikoje: Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Angoloje. Kalbančiųjų skaičius – virš 6,4 milijono žmonių (daugiausia lubai ir lulua).^[1] Tiesa, lubai vartoja keletą skirtingų lubų kalbų (Katangos lubų, Kaondė ir kt.). Kasajaus lubų kalba paplitusi Kongo Demokratinės Respublikos Vidurinio Kasajaus, Kasajaus, Rytų Kasajaus provincijose ir pasienio teritorijose Angoloje. Miestuose paplitęs savitas lubų kalbos pidžinas (sumišęs su prancūzų, suahilių, lingala kalbomis).^[2]

Skiriamos 4 pagrindinės tarmės (rytų, vakarų, pietų, vidurio) ir daugiau kaip 20 patarmių. Lubų kalba yra agliutinacinė, bet turi ir fleksinėms kalboms būdingų bruožų. Toninė. Yra keturi leksinę ar gramatinę reikšmę rodantys tonai. Būdinga balsių harmonija, nosiniai sonantai. Gramatinė sandara panaši į kitų bantų kalbų, tik archajiškesnė. Išlaikyta senesnė semantinių ir gramatinių klasių, kurių formalus rodiklis – vienskiemenis priešdėlis, sistema; kaip atskira klasė išlikęs ir lokatyvas (daugelio kitų bantų kalbų prarastas). Daiktavardžio klasių derinimas su kitomis kalbos dalimis visada sistemingas. Būdinga žodžių tvarka – veiksnys–tarinys–papildinys (SVO).^[3]

Lubų kalba buvo viena pagrindinių Lubos karalystės kalbų. Raštas lotyniškaisiais rašmenimis. Lubų kalba leidžiami laikraščiai, transliuojamos radijo ir televizijos laidos.^[3]

Teigiama, kad lubų kalbai priklauso sunkiausiai išverčiamas žodis ilunga, reiškiantis „asmuo, kuris atleis pirmą skriaudą, pakęs antrą skriaudą, bet jokiu būdu nepakęs trečios skriaudos“.^[4]